"Aš gyva savo žodžiuos.
Tik čia aš gyva, kad kvėpuočiau,
Keliaučiau laukais ir melsčiausi Dievui" , – man, kaip vienam skaitytojų, skaitosi. (perskaičiau iki pabaigos, bet visa kita, atrodo individualu, gal užkoduota labai, bet manęs kaip skaitytojo, neįtraukia, o raiška - ne itin, kad sudomintų, sakykim, pati raiška – meninės išraiškos priemonės, tai yra, toksai įspūdis - perskaičiau ir nieko nepamenu, tik lyg kažkas individualaus atrodo, užkoduoto - gal asmeniško. Trys pirmos eilutės, visai skaitosi, kaip koks trumpažanris.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-19 20:21:30
Perkeliu į dienoraštį. Tau Jums tikrai svarbu ir širdinga, net neabejoju šituo. Bet. Skaitytojo tai realiai neliečia.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-16 23:27:16
Man tai toks didelis pasaulis...Svarbu, kad lieki gyva savo žodžiuose ir kad jauti save. Tai daug.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-16 22:57:54
Tik tiek:
"Aš gyva savo žodžiuos.
Tik čia aš gyva, kad kvėpuočiau,
Keliaučiau laukais ir melsčiausi Dievui" , – man, kaip vienam skaitytojų, skaitosi. (perskaičiau iki pabaigos, bet visa kita, atrodo individualu, gal užkoduota labai, bet manęs kaip skaitytojo, neįtraukia, o raiška - ne itin, kad sudomintų, sakykim, pati raiška – meninės išraiškos priemonės, tai yra, toksai įspūdis - perskaičiau ir nieko nepamenu, tik lyg kažkas individualaus atrodo, užkoduoto - gal asmeniško. Trys pirmos eilutės, visai skaitosi, kaip koks trumpažanris.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 17:08:54
Palietė.