← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/51684

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gintenis

Sukurta: 2011-01-22 18:05:47

Nuostabios eilės,meniška kompozicija ir išraiška

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2011-01-19 19:20:47

Skaudžiai teisingas...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-15 23:38:18

perskaitįs visą kūrinį nusišypsojau, nes padariau išvadą: tokias dvi paskutines eilutes galėjo užrašyti tik radaa. Ir jos labai pavykusios. O šiaip kartais būna įdomu, kuo pati autorė užpildo pauzes savo tekstuose. Nes tos pauzės man arčiausiai pilnumos.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-01-15 22:51:29

bijai savim prabilti
kaip nebekurstoma
ugnis
savo paties
ėjimuose --- kaip deglu į kūną.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-15 22:47:28

Labai giliai palietė, ypač...skaudina tai, ko nebeturi, nebeliko, išblėso, kaip nekurstoma ugnis savo paties ėjimuose...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2011-01-15 22:20:08

žarijom vaikštoma, reik pakurt karščiau :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-01-15 22:08:19

ne kapinės skaudina ne
skaudina tai ko nebeturi
neliko
išblėso

Smigtelėjo šie žodeliai...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-15 19:53:21

kaip nebekurstoma
ugnis
savo paties
ėjimuose


Suklusau, tai aidas žingsnių.Artimai jautru.