Su šventE kirčiuojama. tai čia gal labiau tiktų ?

...sunku,vai sunku man... (dėl kirčiavimo)..............
-ko gero,netaisyklingai pavartota.
...........................ai,čia tik pastabėlės...neįpareigojančios...
:)

..už lqisvę kovojom, o kas mes dabar?-ištikrųjų-kas/ kas dabar tie eiliniai, kurie laisvę gynė?
Puiki tema, lengvai susiskaitė Gal satyra?-reali satyra.

Autorei,
Tai eilėraštis - klausimas, gaila kad tokį atsakymą rado aprašomas herojus.
Nemanau, kad autorė, mano, jog tai išeitis, todėl jei dar rašys - turi pateikti ir kitą nuomonę, jeigu sakys, kad jos nėra - turi ją sukurti, juk kuriantys žmonės turi rasti išeitį ...

Vienus po Lituvą vedžioja,
sąmoningai arba ne
pasirinktas bet savo kelias,
Jis dar kartais parveda namo...

Mintim man svetimus vedžioja -
Manau, valdžion arba aklavietėn
Tik nuveda ir pameta, paslieka
Čia aprašytas - naminukės kelias

Miela,spika sunkiai man šį kart skaitėsi...nebaigiau :( bet gerai, kad užkabinai.

Dabar perskaičiau autorės santrauką...ne tekstas paliko įspūdį, o pristatymas- norėčiau priglausti ne jį o autorę.

Pasakojo atsitikimą. Tai buvo prieš keletą metų Suomijoje. Pasiklydo keli lietuvaičiai turistai su Karelija besiribojančiuose miškuose. Eina, jaučia, kad kažkas laužą kūrena. Artyn - samanės raugo kvapelis, dar arčiau - palapinė stovi. Išlenda barzdotas žmogėnas. Pasirodo lietuvis, nelegalus emigrantas. Gyvena jau treti metai ir vietinius samane aprūpina. Džiaugiasi, sako, biznis klesti...
Moralas - lietuviai visur randa nišą pragyventi, dar net neblogai prasisuka, bet, paradoksas, savo Tėvynėje - ne.

Su švente, brangieji! Oratoriai kvaksi
Ir rodo prašiepę tuos savo dantis.

:) Pažiūrėkim į tai su šypsena, kas belieka...