Jau ir taip graudi istorija, išsiliejusi Jūsų eilėmis tapo dar graudesnė. Taip, tokia baisi lemtis gal ir vienam iš šimto, bet morališkai suluošinti beveik visi. Ir ne tik jie, bet ir jų vaikai, palikti čia. Bijau, bet pas labai piktą, juos žeminančią ir gobšuolę pamotę vaikai negrįžta, kad ir kaip čia būtų vaiskus ir mėlynas dangus ar kvepėtų pušynai...

žemai lenkiuos tokioms eilėms, priglaudžiu...

Atsiprašau už klaidą- kūrinys.

Mane irgi sukrėtė to vaikino likimas.Baisu net pagalvoti.Visur gerai, kur mūsų nėra.Bet ir toliau vyksta iš Lietuvos, nes nemato kito kelio.Skaudu už visus.Kiti nors ir gerai materialiai įsikūrė, bet juos visą laiką griaužia moralinis praradimas.Gerai, kad nors palaikomas ryšys su artimaisiais. Labai jautrus kurinys.

O su sniegena visiškai sutinku...
Jeigu likimas lėmė gimti Lietuviu...

Gyvenimas žiaurus,
ar čia Gimtinėje,
ar svetimoj šaly...
Geras kūrinys, laiku ir tinkamas...

Skaudus...Labai suvirpino...Ne iš gero palieka gimtinę lietuviai.Mano jau dvi vaikų šeimos emigravę, jie be galo išsiilgę savo gimtinės...Tačiau, kas jų čia laukia? Bedarbystė? Nors ir skaudus kūrinys, tačiau imu jį – ateities kartoms...

ŠAKNYS

Sugrįš,
Be Lietuvos -
Negera.
Išpraus juk...
Ilgesio lietus.

Svetur likimą -
Skaudžiai bara,
Gimtinės lizdas
Jam - brangus.

Neišsivaikščiosit,
Lietuviai,
Čia - šaknys,
Baltų padermė.

Sugrįšite
Kitur pabuvę -
Nemunu plauks
Meilės giesmė.