Puikiai valdote žodį. Įtikinamai apie nepamirštamą trobelę ir jos aplinką,
Anonimas
Sukurta:
2011-01-11 11:34:43
Tą šokinėjimą ir aš pajutau, bet man jis vietom pasirodė per daug šoklus. Pirmą kartą skaitant "priklupus ties prigulusia tvora." - kažkaip per anksti pasirodė tokia ilga eilutė.
O šiaip patiko mintys, siužetas. Kažkaip dažnam žiema siejasi su pasakomis :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-23 21:51:47
Gražios mintys ir geras išpildymas.
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2011-01-21 11:49:13
Gražu:)
minčių srautas ir savitumas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2011-01-11 21:07:19
Tas akmens sunkumas į duris ir lyg krištolo lašiukai subirusios nostalgiškos nuotrupos kažko brangaus iš praeities... Žaviuosi Jūsų kūryba...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-11 13:33:14
šaltis tartum girtas...gera metafora,Poete...
Ir Tavo eilėraštis toks baltai baltai žiemiškas...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-01-11 12:41:32
Puikiai valdote žodį. Įtikinamai apie nepamirštamą trobelę ir jos aplinką,
Anonimas
Sukurta: 2011-01-11 11:34:43
Tą šokinėjimą ir aš pajutau, bet man jis vietom pasirodė per daug šoklus. Pirmą kartą skaitant "priklupus ties prigulusia tvora." - kažkaip per anksti pasirodė tokia ilga eilutė.
O šiaip patiko mintys, siužetas. Kažkaip dažnam žiema siejasi su pasakomis :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-11 11:15:31
Nugarmėjau ir aš į prisiminimus, į ten, kur praeitame kelio ruože liko brangūs prisiminimai...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-11 11:14:20
Visai liuks!
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-01-11 10:04:01
patiko pabaiga, o eilėraštis toks - šokinėjantis, it vanduo per akmenis... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-11 03:09:54
Ant aukšto miega žvilgsnis pamirštas lėlės... O ta lėlė kartais ne juodaplaukė garbanė? ;)