Reikia sutikti su Piligrimu. Bet matau čia ir labai teigiamų dalykų. Tarkim, man patiko tie trečiame posmelyje pasikartojimai /kad.../. Jie sustiprina mintį, kuri yra lyg gėrio palinkėjimas.

Tai, kad esi moksleivė verčia žiūrėti atlaidžiau, bet mano akimis darbas labai silpnas. Aišku viskas, jei tik duota, ateis su laiku, su praktika - kuo daugiau rašysi, skaitysi - tuo geriau, bet tiesiog ne viską verta publikuoti. Štai pavyzdžiui aš turiu kelis šimtus iš seniau rašytu eilėraščių, bet žinok dabar net pačiam baisu žiūrėti - nebežinau nei ką, nei kaip reikėtų ir ar išvis verta taisyti, o tuo metu tai atrodė didžiausi šedevrai - ir tik būtų kas pasakę, kad tai rašlevonė. Bet saugau aš juos - įdomu pasižiūrėti kaip anuomet mąsčiau, kaip viskas su laiku keičiasi.

Šis tavo darbas nėra kažkokia ypatinga, savotiška tema ir tai nereiškia, kad neverta ar nereikia rašyti, bet manau kai rašoma dažnai minima ar įprastesne tema (pvz.: meilė, tėvynė ir t.t.) reikia rašyti taip, kad tavo darbas ta tema išsiskirtų iš kitų (čia padeda savotiškas stilius, išsireiškimai ir pan.). O dabar galėtum pasiskaityti savo bendraamžių (jei prie nicko tavo gimimo metai) darbus ir pamatytum, kad daugumos kažkuo panašūs...

Ieškok, tobulėk ir skaityk (tiek užsienio, tiek lietuvių autorius - neapsiribok tik internetu ;) ) - stebėk, mąstyk, žiūrėk kaip kas ir kodėl, bandyk suprasti ir galbūt pradėsi augti ;)

Gėrį nešantis angelas...

Mintelė yra, bet labai silpna, išpildykite pilniau pasirinktą portretą, dailinkite jį.