Kartais vienatvė išgrynina mintis, bet kartais nuo jos darosi trošku. Labai priklauso nuo charakterio, būdo bruožų. Man ji patinka... iki tam tikro laiko. Žmogui duota gyventi bandoje. Geros eilės.
Gyvenime visko reikia, bet kas per daug, tai nesveika. Gražiai pabendravote su savo vienatve, kartais ir aš su ja sutariu. Iš laimės tikriausiai įvardis ,,manęs" ir nosinytę pametė.
Vienatvė- reikalinga žmogaus sielai. Čia gimsta ir išsakoma viska, kuo gyvena širdis. tai rami, tyli vienatvė, blogai kai su širdgėla.O draugė ji tikrai gera.
Suradus bent akimirką vienatvei,
Taip gera pakalbėt su savimi -
Suprantančiu, protingu žmogumi :)
Anonimas
Sukurta:
2011-01-05 11:43:48
Kažkodėl žmonės į vienatvę baimingai žiūri.O jei su ja susidraugauji -jau ir ne vienas,yra su kuo pabendrauti.Turėjau bendradarbę kadais,kurikasdien specialiai keldavosi ryte anksčiau viena valanda,kad pabūtų visiškai viena,niekeno netrukdoma.Sakydavo - tai geriausias ir brangiausias mano laikas,tik mano.Daugelis anksčiau savo gyvenimo prasmę matydavo gyvendami atsiskyrėlišką ir asketišką gyvenimą.Ta proga noriu paminėti vieną kiek juokingą atvejį - šventas Martynas,nusprendęs gyventi atsiskyrėlišką gyvenimą neperdaug pasitikėjo savo tikėjimu ir vienatvės pasirinkimu,todėl paprašė,kad būtų grandine prirakintas prie olos,kurioje buvo įsirengęs savo būstą.Bet šitas jo veiksmas pritraukdavo būrius smalsuolių,ir jam tas dėmesys patiko.Tai kokia čia vienatvė?Na,o Jūs neužsibūkite per daug savo vienatvėje,žmogiška prigimtis ir gamtos harmonija sako kitaip...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-05 20:06:38
Perkeliu į Jausmus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-05 17:35:41
Kartais vienatvė išgrynina mintis, bet kartais nuo jos darosi trošku. Labai priklauso nuo charakterio, būdo bruožų. Man ji patinka... iki tam tikro laiko. Žmogui duota gyventi bandoje. Geros eilės.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-01-05 17:23:28
Gyvenime visko reikia, bet kas per daug, tai nesveika. Gražiai pabendravote su savo vienatve, kartais ir aš su ja sutariu. Iš laimės tikriausiai įvardis ,,manęs" ir nosinytę pametė.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-05 15:11:47
Ryškiai išjausta...Maldingai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-05 13:48:46
Vienatvė- reikalinga žmogaus sielai. Čia gimsta ir išsakoma viska, kuo gyvena širdis. tai rami, tyli vienatvė, blogai kai su širdgėla.O draugė ji tikrai gera.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-01-05 12:33:57
Man patiko. Ir aš kartais su ja draugauju...
Suradus bent akimirką vienatvei,
Taip gera pakalbėt su savimi -
Suprantančiu, protingu žmogumi :)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-05 11:43:48
Kažkodėl žmonės į vienatvę baimingai žiūri.O jei su ja susidraugauji -jau ir ne vienas,yra su kuo pabendrauti.Turėjau bendradarbę kadais,kurikasdien specialiai keldavosi ryte anksčiau viena valanda,kad pabūtų visiškai viena,niekeno netrukdoma.Sakydavo - tai geriausias ir brangiausias mano laikas,tik mano.Daugelis anksčiau savo gyvenimo prasmę matydavo gyvendami atsiskyrėlišką ir asketišką gyvenimą.Ta proga noriu paminėti vieną kiek juokingą atvejį - šventas Martynas,nusprendęs gyventi atsiskyrėlišką gyvenimą neperdaug pasitikėjo savo tikėjimu ir vienatvės pasirinkimu,todėl paprašė,kad būtų grandine prirakintas prie olos,kurioje buvo įsirengęs savo būstą.Bet šitas jo veiksmas pritraukdavo būrius smalsuolių,ir jam tas dėmesys patiko.Tai kokia čia vienatvė?Na,o Jūs neužsibūkite per daug savo vienatvėje,žmogiška prigimtis ir gamtos harmonija sako kitaip...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-01-05 11:12:47
Paskubėjau..., turėtų būti:
Pasėdėk dar lig ryto...