← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/51271

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje

Sukurta: 2011-01-05 22:16:04

Man ta vata kažkaip skaudžiai suskambėjo...Lyg brūžinimas...ujjj...visa kita-super. Ne tostas. Geros, taiklios mintys.

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-01-03 03:40:32

Šis, kaip ir kiti Jūsų kūriniai, reikalauja begalinio susikaupimo, nes kiekviena eilutė verta išskirtinio dėmesio. Man be galo sunku juos skaityti, nes kartais norisi pasiduoti bangai ir būti nešamai tolyn, tolyn... Bet kaskart būnu sustabdyta. Ir išgirstu paliepimą: ĮSIKLAUSYTI.
Stengiuosi paklūsti. Nevisada pavyksta.
Nuostabu.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2011-01-02 21:40:53

:)

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2011-01-02 14:41:36

Labai gerai. Realu ir gražiai sudėliota.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-02 14:29:11

kiekvienam - sava eilutė,
ir tos dienos kaip taurės šukės :)

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2011-01-02 14:11:13

Ema,už tą:
"Reikia tik atsistoti pusny ir užmerkti akis.
Ir nei kiek negailėti pabirusių ašarom šukių,
Nebijoti troškimais lyg gniūžtėm apmėtyt duris,"
apkabinu,tave :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-02 13:52:54

Puikus jausmu išreiškimas, nereikia kaip tosto, sumenkina eiles.

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2011-01-02 12:22:03

kaip tostas - labai įdomus būtų ir vertas plojimų.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-01-02 11:56:40

Puikus tostas, kurį verta išgirsti tik ,,atsistojus pusny".