tai matau, kad ne, ir sakau, kad per daug stiprus "Chlamas", todėl neįveikiu net antros pastraipos iki puselės bent, o apie pirmą parašiau. (tik viena nuomonė.) Ir jūsų kaip rašančio autoriaus, labai nepažinaui; bet XXI a. žmonės sako, kad tai geras ženklas – turtingas būsit, jei jus kažkas pažindamas - neatpažino.
Ne aš kitokio tikėjausi pasakojimo miniatiūromis, pavyzdžiui kaip tas "niekada niekam nepasakok kaip išprotėjai, vis tiek nepatikės."; nu nors tokio, o čia, nei pirmokas taip nerašo.
negaliu sau leisti gerbti žmogaus, kuriam pastoviai reikia pramogos ir kuris paspaudęs ant pavadinimo "kiek per ilgos rankovės" tikisi, kad tai bus tas pats kas "šaligatvio istorijos".
man visiškai nusispjauti nuobodžiai aš rašau ar nenuobodžiai. tiesiog kitoks kūrinys, kitokios mintys. nepatinka - neskaitykit ir nekomentuokit, mane erzina ir pykina tokie komentarai ir aš nežadu to slėpti. čia, po perkūnais, ne kokia vieša tribūna, kur piltų pamazgas visokie išpampę ponai ir ponios, kuriems atrodo, kad jie laiko literatūros jautį už vadžių. Čia, mano galva, kaip ne kaip asmeninės kūrybos užuovėja ir savo kažkokių vertinimų, kurie pasireiškia netiesioginiais autoriaus (vadinasi - manęs) įžeidinėjimais prašau neskelbti. Man ne prie širdies. Ir jums būtų nelabai jei kas privarytų ko panašaus po kūriniu. panašiai kaip grafiti ant namo, kuriame gyveni, sienos. nu ir suprasčiau, jei grafiti būtų jėgiškas, o čia vienos spalvos kažkieno tai "tagas", užrašas "Solemo" koks nors, na tai kaip gali sėdėt ir tylėt po tokių?
jeigu jau mano tekstai sukelia tokių visokių emocijų tai jau turėkite kažkokios pagarbos man, na kaip kitam žmogui, vis dėlto dar nemiriau, o esu ir kvėpuoju, kas kad neseniai galėjau užsilenkti ir dabar man kyla noras rašyti pesimistiškai. Patausokit mane ir kitus, juk rytoj - kūčios. Kaip sunku suvokti tokius paprastus dalykus, tiesa?
Kuo pasireikšdavo jūsų bijojimas? o dėl ko, kad nepriverstų bibliją skaityti? pavyzdžiui už auksinį kryželį?
sakau - pirmas tekstas neįtikinamas gretinimais, ir lytinį herojų apsėdusiomis baimėmis, kur jis neparašo
kuo pasireikšdavo ta jo baimė. Vienu žodžiu pirma pastraipa visiškas chlamas, nei senutei nei vaikučiui, nebent kam nors kas iš mandagumo pasakys. Good.
toliau neskaičiau, bet pradėjau antrą, neįveikt antros pastraipos net triačdalio – labai jau stiprus chlamas. tai neįmanoma įveikti, perskaityti iki pabaigos.
Jūs mane stebinate, peržengėte kažkokią tai ribą, ar kas čia, o gal slapyvardį pardavė prieš tamstą buvęs autorius jums. tokios mintys ateina skaitant šią jūsų kūrybą. (labai neįdomiai rašote – ir neįtikinamai, ir visai ne savo stiliuje.)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-24 12:05:17
tai matau, kad ne, ir sakau, kad per daug stiprus "Chlamas", todėl neįveikiu net antros pastraipos iki puselės bent, o apie pirmą parašiau. (tik viena nuomonė.) Ir jūsų kaip rašančio autoriaus, labai nepažinaui; bet XXI a. žmonės sako, kad tai geras ženklas – turtingas būsit, jei jus kažkas pažindamas - neatpažino.
Vartotojas (-a): Nematomas
Sukurta: 2010-12-23 22:32:50
Ne.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-23 19:55:47
Ne aš kitokio tikėjausi pasakojimo miniatiūromis, pavyzdžiui kaip tas "niekada niekam nepasakok kaip išprotėjai, vis tiek nepatikės."; nu nors tokio, o čia, nei pirmokas taip nerašo.
Vartotojas (-a): Nematomas
Sukurta: 2010-12-23 19:46:42
negaliu sau leisti gerbti žmogaus, kuriam pastoviai reikia pramogos ir kuris paspaudęs ant pavadinimo "kiek per ilgos rankovės" tikisi, kad tai bus tas pats kas "šaligatvio istorijos".
man visiškai nusispjauti nuobodžiai aš rašau ar nenuobodžiai. tiesiog kitoks kūrinys, kitokios mintys. nepatinka - neskaitykit ir nekomentuokit, mane erzina ir pykina tokie komentarai ir aš nežadu to slėpti. čia, po perkūnais, ne kokia vieša tribūna, kur piltų pamazgas visokie išpampę ponai ir ponios, kuriems atrodo, kad jie laiko literatūros jautį už vadžių. Čia, mano galva, kaip ne kaip asmeninės kūrybos užuovėja ir savo kažkokių vertinimų, kurie pasireiškia netiesioginiais autoriaus (vadinasi - manęs) įžeidinėjimais prašau neskelbti. Man ne prie širdies. Ir jums būtų nelabai jei kas privarytų ko panašaus po kūriniu. panašiai kaip grafiti ant namo, kuriame gyveni, sienos. nu ir suprasčiau, jei grafiti būtų jėgiškas, o čia vienos spalvos kažkieno tai "tagas", užrašas "Solemo" koks nors, na tai kaip gali sėdėt ir tylėt po tokių?
jeigu jau mano tekstai sukelia tokių visokių emocijų tai jau turėkite kažkokios pagarbos man, na kaip kitam žmogui, vis dėlto dar nemiriau, o esu ir kvėpuoju, kas kad neseniai galėjau užsilenkti ir dabar man kyla noras rašyti pesimistiškai. Patausokit mane ir kitus, juk rytoj - kūčios. Kaip sunku suvokti tokius paprastus dalykus, tiesa?
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-23 19:33:38
Kuo pasireikšdavo jūsų bijojimas? o dėl ko, kad nepriverstų bibliją skaityti? pavyzdžiui už auksinį kryželį?
sakau - pirmas tekstas neįtikinamas gretinimais, ir lytinį herojų apsėdusiomis baimėmis, kur jis neparašo
kuo pasireikšdavo ta jo baimė. Vienu žodžiu pirma pastraipa visiškas chlamas, nei senutei nei vaikučiui, nebent kam nors kas iš mandagumo pasakys. Good.
toliau neskaičiau, bet pradėjau antrą, neįveikt antros pastraipos net triačdalio – labai jau stiprus chlamas. tai neįmanoma įveikti, perskaityti iki pabaigos.
Jūs mane stebinate, peržengėte kažkokią tai ribą, ar kas čia, o gal slapyvardį pardavė prieš tamstą buvęs autorius jums. tokios mintys ateina skaitant šią jūsų kūrybą. (labai neįdomiai rašote – ir neįtikinamai, ir visai ne savo stiliuje.)