← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/51024

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2010-12-30 15:32:12

Per kūną nubėgo šiurpuliai, o akyse pajutau ašaras...
Daugiau nieko nesakysiu.
Ačiū.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2010-12-24 18:00:11

Viešpatėli, tegu šviesu ir ramu būna Tau šį vakarą, brangusis.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-12-23 22:35:03

labai patiko, giliai pažeidžiantis

Anonimas

Sukurta: 2010-12-23 21:33:18

Ir kada, mieloji Ema, užmaršties voratinkliai apjuos praeitį? Gražu, bet išdavikiškai SAU skausminga... Mylėk save ir Viltį - Ema, juk dar bus.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-12-23 21:18:37

Skausmingas, nuoširdus, tiesiai į širdį kalbantis...

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-12-23 20:01:56

puikus.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-12-23 19:08:43

Į pačią gilumą.Šiltai ir švelniai.Nors jaučiasi ilgesys.

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2010-12-23 18:53:08

Jaudinantis ir labai suprantamas... Visi mes norime sugrįžti į tas ar anas Kūčias, kai stalas buvo toks mažas, o mūsų tiek daug. Deja... Kaskart tas pats stalas tampa vis platesniu, o mūsų vis mažiau...

Anonimas

Sukurta: 2010-12-23 14:37:12

TUrbūt labai gerai suprantu Autorę, Jaučiu kam ir apie ką kalbama. Taai nuostabu, Ema.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-12-23 14:01:50

Skaudus žmogiškas gerumas.