Akimirkos jausmo padiktuotas įspūdis - tikras dienoraštis, paprastas ir prasmingas. Man patiko.

Labai dalykiškas rašymas - todėl jis darosi labai nuobodžiu kadangi mintiniu atžvilgiu - na jei pretenduoja į prasningą, (sprendžiant iš kategorijos) o yra lėkštas. O jei norėjo autorius sukurti jauseną, būseną - vidinio veiksmo nuotaiką, kurią jaučia jo kuriamas lyrinis subjektas, tai turėjo rašyti pasitelkęs metaforų, įvaizdžių, kurie atskleistų tą jo būseną-nuotaiką, kaip meninės raiškos priemonės. Dabar atrodo toks dalykiškas tiesmukas, bet sklandus kalbėjimas, ir toks jau lėkštas, kad iki prasmingo niekaip. niekas jame nėra pasakyta prasmingo. ir minties plėtojime trūksta kryptingo dinamiškumo, tai yra, jis neturi stuburiuko, kas esmė. O jei nuotaika užplūdusį autorių, tai raiška per daug jau dalykiška - ne literatūriška. Nors sakiniai darnūs, kaip ir taisyklingi, tačiau turinys...

Ir nors laikas kartais atrodo toks lakus, jis vis vien sugeba neįtikėtinai sparčiai išgaruoti pro tavo odą. Dienas matuojam penktadieniais - šiandien dainavo per radiją.

Eilutė kurios butų pakakę, nes prieš tai tik jausmai pačiai Autorei žinomi, o kiekvienas skaitantis interpretuos savaip.