"varguoliai trupinius aukoja turčiams"...
Kokios tiesos šiame eiliuje.
Gražu,kaip visada.
Anonimas
Sukurta:
2010-12-15 18:07:58
Tik laikas gali buti toks naivus
tikėdamas stebuklais
jo valioje žiogai malda alus
dirbtinės gėlės slyvos smuklės
***
Tiek medus su pernikais
Anonimas
Sukurta:
2010-12-15 14:31:24
Visad laukiu tamstos darbų.
"ir tiesiasi keliai it venos per mane" - stipriausia eilėraščio eilutė. Ir gražiausia. Ir nusako visą esmę, visą lyrinio subjekto ryšį su pasauliu - aš esu atviras pasauliui kaip ir pasaulis atviras man, pateikiu jį per save kaip per tam tikrą filtrą.
labai gražu, kad moki taip suderint būtį ir buitį.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 21:46:08
nuogais delnais į naktį išeinu
kaip kūčių naktį gimęs kūdikis
Tai užburia, tai - tiesa, visa ko ašis šio darbo.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-15 20:08:10
ir tiesiasi keliai it venos per mane
ir skleidžiasi žvaigždynų burtai..
Labai... Priglaudžiu. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 19:57:21
Gilus išsitylėjimas Žodyje...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-15 19:26:46
Kaip kūčių nakti gimęs kūdikis... Gilus kalėdinis kalbėjimas.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-12-15 19:05:38
Eilėraščio herojus atviras pasauliui.
Man neužkliuvo, kad be skyrybos - kiekvienas galime perskaityti savaip:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-15 18:57:46
nėra skyrybos, ik du taškeliai yra. kaip čia?
juokauju, viskas labai gerai. turinys dera su sklandžia eilėdara.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-12-15 18:41:30
Labai gražiai intonavote pabaigą. Teisingas atsispindėjimas:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-15 18:33:00
"varguoliai trupinius aukoja turčiams"...
Kokios tiesos šiame eiliuje.
Gražu,kaip visada.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 18:07:58
Tik laikas gali buti toks naivus
tikėdamas stebuklais
jo valioje žiogai malda alus
dirbtinės gėlės slyvos smuklės
***
Tiek medus su pernikais
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 14:31:24
Visad laukiu tamstos darbų.
"ir tiesiasi keliai it venos per mane" - stipriausia eilėraščio eilutė. Ir gražiausia. Ir nusako visą esmę, visą lyrinio subjekto ryšį su pasauliu - aš esu atviras pasauliui kaip ir pasaulis atviras man, pateikiu jį per save kaip per tam tikrą filtrą.
labai gražu, kad moki taip suderint būtį ir buitį.