← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/50586

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2010-12-07 22:07:32

Auksine josios didenybė
Net be aukso švyti ...
Kas tai galėtų būti ?

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-12-07 21:48:52

Bedievis aš turbūt, netikiu astronomais, meteorologais ir pan., tikiu tuo - ką matau ir jaučiu.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-12-07 16:25:43

Eilės, kurias skaityti gera. Ačiū.

Anonimas

Sukurta: 2010-12-07 14:47:20

Nežinau, ar gerai prekei yra reikalinga reklama. Štai todėl ir patylėsiu

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-12-07 13:05:16

o Viljamai, juk pripažįsti tu,
jog "saulė" ne tik tai kas mūs akims pradžiūgint
kai sieloje tamsu
štai kur mums trūksta
šviesos Šaltinio atgaivų...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-12-07 11:00:36

...tai kur gi ta šviesa žmoguje? Kada ji be tamsos? ... tikriausiai taip nebūna :( ...paklauskit Šekspyro, Gerb. Pelėda :) ? ...och...išminties kupinos eilės

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-12-07 08:42:07

Kiek daug tamsos, į saulę žiūrint, išlieka žmoguje --- net persmelkė mintis.
Patirtis ir išmintis Autoriaus lūpomis.

Anonimas

Sukurta: 2010-12-07 06:57:26

Kelionė link genijaus... Labai vaizdus pokalbis su Šekspyru. Net ir į saulę žiūrint - Vieniems ji leidžiasi, Kitiems jau teka Ir tyli astronomas... Gilus išmąstymas šiame kūrinyje, patiko.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-12-07 18:37:47

Suklusk, širdie...