← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/50071

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-11-19 18:45:27

oi kaip lietau :) ...visą širdį įdedi, o komentarus paskaičius, lyg netiki kažkas tuo, lyg ir juokas suėmė (ypač dialoge su Barabu :) ...bet eilės man susidainavo, ilgesingai ...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-11-18 23:34:04

Čia ne tau, čia tai vienintelei, aš juk ne žydras ;)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-11-18 23:03:28

nepatiko

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-11-18 20:57:55

Labai.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-11-18 13:02:12

žinoma...juk žvaigždės bet kam/bet kur nesimėto...
:)

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-11-18 10:44:15

Dar nesu regėjusi tokio tauraus jausmo ištikimybei.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-18 08:27:26

Na išlaikyti degančią žvakę (žvaigždę) širdyje nėra lengva, nes kai ateina KITA naktis, danguje įsižiebia tūkstančiai kitų, gal dar nematytų, žvaigždžių... O saulės spinduliai dieną, juk jiems irgi sunku likti abejingu... O kūrinių tematika apie TUOS VIENINTELIUS... ji visada užburianti... :)

Anonimas

Sukurta: 2010-11-18 07:29:11

puikus:)

Anonimas

Sukurta: 2010-11-18 00:43:09

ir man šitas gražus, tikras toks.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-11-18 00:10:32

nešk, nešk, nepargriūk tik benešdamas :)