daug emocijos
gal kiek per daug
ir paskutiniame posmeluje trūksta tvirtesnės minties
Anonimas
Sukurta:
2010-10-11 01:04:58
Esu visiškai sužavėta! V i s i š k a i ! Deduosi į mėgstamiausius, nors, tiesą sakant, visiškai netyčia paspaudžiau ant šio eilėraščio - taikiau kitur. O kaip gerai, kad aš tokia netaikli:)
Nors keliose vietose pastebėjau eilėdaros aritmiškumą, tačiau mintijimas sudomino ir patiko, nes yra prasmingas ir su potekstėmis, kurias kiekvienas skaitytojas gali iššifruoti adekvačiai, jei jis yra išgyvenęs panašias būsenas, kai norisi melstis nežinia kam, siekiant nuraminti sielą. Gal paskutinė strofa ir nepakankamai apibendrinanti, bet jos ketvirtoji eilutė- "Meldžiuos. Gal tas, kuriuo tikiu, girdės? - imli.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-22 09:37:26
GRažus darbas,jautrus
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-10-11 19:18:07
vienas kitą suras.
malda ir žodis...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-10-11 09:58:30
Jei meldiesi, reiškia - kažkuo tiki...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-11 09:45:04
Tikėti verta, bet geriausia - į vieną Dievą. Kiti juk stabai, vienkartiniai. :) O šiaip, tai įdomus eilius tikėjimo tema.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-11 09:12:30
Skausme parkritęs žmogus...Puikiai išreikšta vidinė būsena. Į mėgstam.Ačiū.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-11 08:41:56
daug emocijos
gal kiek per daug
ir paskutiniame posmeluje trūksta tvirtesnės minties
Anonimas
Sukurta: 2010-10-11 01:04:58
Esu visiškai sužavėta! V i s i š k a i ! Deduosi į mėgstamiausius, nors, tiesą sakant, visiškai netyčia paspaudžiau ant šio eilėraščio - taikiau kitur. O kaip gerai, kad aš tokia netaikli:)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-10-11 00:03:50
NUOSTABU. Mane sužavėjo ir rimavimas, ir prasmė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-10 23:26:53
Geros eilės, labai net. Ko taip retai rodotės? Puikios eilės, tikrai rašyta ne pradedančiosios, viskas liux.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-10-16 22:44:05
Nors keliose vietose pastebėjau eilėdaros aritmiškumą, tačiau mintijimas sudomino ir patiko, nes yra prasmingas ir su potekstėmis, kurias kiekvienas skaitytojas gali iššifruoti adekvačiai, jei jis yra išgyvenęs panašias būsenas, kai norisi melstis nežinia kam, siekiant nuraminti sielą. Gal paskutinė strofa ir nepakankamai apibendrinanti, bet jos ketvirtoji eilutė- "Meldžiuos. Gal tas, kuriuo tikiu, girdės? - imli.