← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/48820

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-06 22:18:59

Jautrus, išgyventas ir iškentėtas, verčiantis ir susimąstyti. Patiko.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-06 19:25:15

Mano eilės yra mano gyvenimo atspindys. Koks gyvenimas, tokios ir eilės...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-10-06 18:17:59

Stipri mintis. Liūdna. Bet juk reikia ir liūdnų eilių...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-06 17:39:32

Vaje, kaip pesimistiškai pabaigoje. :( Aš jau galvojau eilės kils į viršų, bet staiga murkt žemyn. O šiaip tai geras, man patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-06 12:38:48

"Ir ateitis prasmirdus laužo dūmais"
Šitą įsidedu į jausmus ir protą. Ačiū:)

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-10-06 12:00:00

Prispjaudyta tyriausiam šuliny,
Likimas – sudraskyti skarmalai... Gyvenimiška...Glaudžiu...

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-10-06 15:59:31

Labai įskaudinto žmogaus mintys.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-06 10:33:49

ir nešam tuos skarmalus, kaip vėliavą...kol vėjas išplėšia iš rankų ir juos...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-10-06 09:52:52

Kartais gerai, kai nėra kur grįžti. Tada belieka eiti priekin... O skarmalus išmeskim!