Sujaudino ši Veronikos interpretacija, nors ir mūsų laikais visai kitaip dabar (vieniša motina pagarboj ir jai skirtas šioks toks valdžios dėmesys)Žinomas kūrinys, bet visai kitaip priimu. Įdomi ir Barabui sukurta Veronika, tik ji negyva, su tepalo ašara.
... Veronika perėjusi iš AZ plokštumos atsidūrė beorėje erdvėje.„Dieve“ -, pagalvojo ji, „Ir vėl pamiršau pripildyti skafandrą kreono dujų. Tebūnie, nenoriu gyventi, mano mylimasis žuvo nuo Alfa Kentauro ateivių rankos, o jo palikuonis niekada nebegalės grįžti į Žemę. Tegul praryja mane juodosios skylės energetinis laukas, tegul apsauginį šarvą sutraiško pralėkęs meteoritas, aš nenoriu gyventi.“.
Po erdvės platybes Beta Gama sistemoje plaukiojo bedvasės organikos liekanos. Pro šalį skrendančio erdvėlaivio kabinoje sėdėjęs robotas nubraukė šykščią tepalo ašarą. Tai buvo duoklė neišsipildžiusioms biologinio pasaulio subjektų svajonėms. O juk jų visatoje tebuvo likę vienetai...
Barabai, o dabar ar geriau? Ar neliūdna? ;)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Frisquet nuit
Sukurta: 2010-10-06 19:16:21
Taip, šauni interpretacija. Dar šaunesnė komentaruose, skirta Barabui! ))))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-05 23:37:14
Sujaudino ši Veronikos interpretacija, nors ir mūsų laikais visai kitaip dabar (vieniša motina pagarboj ir jai skirtas šioks toks valdžios dėmesys)Žinomas kūrinys, bet visai kitaip priimu. Įdomi ir Barabui sukurta Veronika, tik ji negyva, su tepalo ašara.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 22:37:44
Pakraupau nuo gražumo :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-05 18:20:22
Įdomi interpretacija, man patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-05 17:06:22
... Veronika perėjusi iš AZ plokštumos atsidūrė beorėje erdvėje.„Dieve“ -, pagalvojo ji, „Ir vėl pamiršau pripildyti skafandrą kreono dujų. Tebūnie, nenoriu gyventi, mano mylimasis žuvo nuo Alfa Kentauro ateivių rankos, o jo palikuonis niekada nebegalės grįžti į Žemę. Tegul praryja mane juodosios skylės energetinis laukas, tegul apsauginį šarvą sutraiško pralėkęs meteoritas, aš nenoriu gyventi.“.
Po erdvės platybes Beta Gama sistemoje plaukiojo bedvasės organikos liekanos. Pro šalį skrendančio erdvėlaivio kabinoje sėdėjęs robotas nubraukė šykščią tepalo ašarą. Tai buvo duoklė neišsipildžiusioms biologinio pasaulio subjektų svajonėms. O juk jų visatoje tebuvo likę vienetai...
Barabai, o dabar ar geriau? Ar neliūdna? ;)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-05 14:31:09
nuobodu
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 09:11:20
Gerai čia. Tokia netikėta tema, idėja. Tėvas patiko :) Randu panašumų su... ai, tiek jau to :)))
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-05 08:09:41
Paskutinis labai labai suvirpino...Gilus toks...O ir visas kūrinys labai patiko... :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-10-05 05:02:03
Man gaila sudaužytų likimų.
Taip ryškiai nuspalvinta.Stipri emocija.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-05 00:21:26
Įdomi paskenduolės interpretacija.