Tuomet "švelni šokolado spalva", nes iš jūsų parašyto junginio gaunasi taip, kad ne spalva švelni, šokoladas švelnus ir minima jo spalva.
Supratau, apie kokias šakas kalbate. Tačiau jų barstyti vis tiek negalima :) Jei guli ant takelio, jas galima spardyti, stumdyti koja ar pan.
Jei norėsit ką pakeisti, rašykit :)
Ačiū;] Rykšte - kai šakos būna sudžiūvę, dažniausiai jau būna ir sutrupėję į mažesnes, dėl barstymo, matyt, suklydau. O švelnaus šokolado spalva...juk matei šokoladą, tai šiek tiek švelnesnė;]
"Jie, kojomis barstydami į šalį apdžiūvusias šakas ir, nuo keletos čia augusių kaštonų nukritusius, vaisius, eidavo žvyro takeliu. " - visų pirma, kojomis neina barstyti. Be to, šakų barstyti taip pat negalima. Ir antra - kableliai po "ir" bei "nukritusius" nereikalingi.
Kiek keistai nuskambėjo "švelnaus šokolado" spalva. Kaip tokia atrodo?
Tekstukas išties pilnas. Iš pradžių ir aš galvojau: dar vienas nelabai vykęs bandymas. Tačiau persiskaitė lengvai, kiek graudoką nuotaiką sukėlė. Mintis išbaigta, viskas savo vietose.
Liūdna istorija.
Iš pradžių iešojau kabliukų, manydamas, kad tas trumpas tekstas bus viso labo tik dienoraštiniai pamintijimai. Tačiau apsirikau. Šis kūrinys pakankamai įtikinamas, nors dėl detalių ir norėjau pasiginčyti. Tekste pasakojami dalykai ir pradžių atrodė įtartini, nes kaskart kartotis vienas ir tas pats reginys (ir dar periodiškai) beveik neįmanomas. Tačiau sužinojęs, kad čia yra savotiška pasaka, greitai nurimau. Iš esmės viskas susidėsto kūrinio pabaigoje. Išvada: gera ir šilta istorija. Ją priskirčiau savotiškai prozos stiliaus miniatiūrai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-10-02 15:16:21
Tuomet "švelni šokolado spalva", nes iš jūsų parašyto junginio gaunasi taip, kad ne spalva švelni, šokoladas švelnus ir minima jo spalva.
Supratau, apie kokias šakas kalbate. Tačiau jų barstyti vis tiek negalima :) Jei guli ant takelio, jas galima spardyti, stumdyti koja ar pan.
Jei norėsit ką pakeisti, rašykit :)
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-10-02 09:29:41
Ačiū;] Rykšte - kai šakos būna sudžiūvę, dažniausiai jau būna ir sutrupėję į mažesnes, dėl barstymo, matyt, suklydau. O švelnaus šokolado spalva...juk matei šokoladą, tai šiek tiek švelnesnė;]
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-02 00:07:32
Prasmingas kūrinys, pritariu kitiems komentarams, kad primena pasaką.... žiemos pasaką. Patiko:)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-10-01 23:46:09
"Jie, kojomis barstydami į šalį apdžiūvusias šakas ir, nuo keletos čia augusių kaštonų nukritusius, vaisius, eidavo žvyro takeliu. " - visų pirma, kojomis neina barstyti. Be to, šakų barstyti taip pat negalima. Ir antra - kableliai po "ir" bei "nukritusius" nereikalingi.
Kiek keistai nuskambėjo "švelnaus šokolado" spalva. Kaip tokia atrodo?
Tekstukas išties pilnas. Iš pradžių ir aš galvojau: dar vienas nelabai vykęs bandymas. Tačiau persiskaitė lengvai, kiek graudoką nuotaiką sukėlė. Mintis išbaigta, viskas savo vietose.
Liūdna istorija.
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-10-01 20:47:35
Dėkoju už gražius komentarus;]
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-01 18:44:36
Man patiko šis pasakojimas, kažkiek primenantis pasaką, nors tuo pačiu ir labai tikroviškas...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-01 18:29:20
Iš pradžių iešojau kabliukų, manydamas, kad tas trumpas tekstas bus viso labo tik dienoraštiniai pamintijimai. Tačiau apsirikau. Šis kūrinys pakankamai įtikinamas, nors dėl detalių ir norėjau pasiginčyti. Tekste pasakojami dalykai ir pradžių atrodė įtartini, nes kaskart kartotis vienas ir tas pats reginys (ir dar periodiškai) beveik neįmanomas. Tačiau sužinojęs, kad čia yra savotiška pasaka, greitai nurimau. Iš esmės viskas susidėsto kūrinio pabaigoje. Išvada: gera ir šilta istorija. Ją priskirčiau savotiškai prozos stiliaus miniatiūrai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-01 17:39:52
Atimtas ne vien ruduo, įskaudintas žmogus ir dėl to neturėtų būti ,,nesvarbu". Patiko aiškus minčių dėstymas, sugebėjimas trumpai pasakyti gana daug.