Ačiū už išsamų komentarą, labai malonu :)
Dėl dūrimo - manau taisyklinga sakyti "duria odą", nebūtina keisti "duria į odą", nes abu taisyklingi ir normaliai skamba, mano nuomone. O dėl krūmų, tai iš tiesų buvau iš pradžių taip parašiusi, kaip sakei, paskui "ištaisiau" :D
Dėl kaktos - na, aš turėjau minty, kad kojas griūdamas užkabino šonu, maždaug juosmens srity, o ne galva. Galva daug toliau buvo nuo pagrindinės veikėjos kojų, mat ji juk prieš duris buvo, ta prasme, juodu skyrė gal metras, o žmogystos ūgis, žinoma, didesnis nei metras :) Bet aišku, čia smulkmė, galima taisyti ir taisyti šitokius aspektėlius. O aš labai linkusi viską daug kartų taisyti ir niekad nepasiekti jau to "tobulojo" varianto.
Pokalbį "nuogą" palikau tyčia, nors retai taip darau (dažniausiai plačiai rašau, pvz: "pasakė jis garsiai atsidusdamas" arba "sušvokštė nuleisdamas galvą" ir panašiai), tačiau šioje vietoje toks "nuogumas" buvo tyčinis, skaitytojo įtraukimui į greitą dialogą, tokį skubotą, juk veikėja norėjo greičiau atsikratyti žmogumi. Galbūt nesuveikė, nežinau :)
AČIŪ DAR KARTĄ. Malonu, kad skiri tiek laiko komentavimui. Man tai labai vertinga, labai ačiū.

Kaip ir pažadėjau, ištęsiu savo pažadą. Kūrinį vėl perskaičiau. Pirmasis įspūdis neišblėso. Galiu pakartotinai vėl sau ištarti: kūrinys yra geras. Didelis privalumas, kad šį kartą įdėjai didesnį fragmentą. O tai reiškia, kad skaitytojas turi progos ilgiau likti su personažais ir juos supančiu pasauliu. Ši dalis parašyta taip pat patraukliai: išlaikyta intriga ir tas pats veiksmo tempas. Su kalbiniais dalykais taipogi neblogai susitvarkyta. Tik užkliuvo viena nedidelė detalė, kuriai pritrūko įtikinamumo - sakinys: "Nedidelė barzdelė dūrė man odą, kuri ir taip buvo apdraskyta nuo krūmynų, iš kurių šitą žmogystą sekiau. Žodžių junginį NUO KRŪMYNŲ keisčiau KRŪMŲ, o fragmentą DŪRĖ MAN ODĄ konstruočiau kitaip: DŪRĖ MAN Į ODĄ.
Kūrinio pradžioje užkliuvo logika:
"Kakta šiek tiek kraujavo nuo smūgio į medines grindlentes." Prieš tai rašoma, kad "Išbalęs, nuovargio perkreiptas veidas tespėjo sekundėlę pažvelgti man į akis, o tada netikėtai žmogus tiesiog įvirto vidun, trenkdamasis į grindis ir šaltas mano kojas." Kadangi kakta, griūnant kūnui, buvo arčiausiai pagrindinio personažo kojų, manau, kad kakta galėjo mažiausiai nukentėti, tad menkai įtikina tas faktas, kad kūnui griūvant kakta atsitrenkus į kojas, ši būtų sužalota taip, kad atsirastų kraujuojanti žaizda. Pagrindinis personažas turėjo smarkiai spirti koja į kaktą neprašytam svečiui. Tuomet vietoj pakankamai švelnaus kritimo padarinių būtų galima parašyti taip, kaip ir yra dabar tekste.
Truputėlį užkliuvo nuogas dialogas, kuris nors ir informatyvus, tačiau pasigedau gyvesnio perteikimo. Su veikėjų pšnekesiais dar reikėtų trupinėlį padirbėti, kad pokalbiai taptų lygiaverte kūrinio dalimi.
Visumoje kūrinys įdomus, tad nekantraudamas laukiu kitų jo dalių. Dėkoju už ne veltui praleistas minutes.

labai suintrigavo, tikiuosi tęsinio.

Įdomiai susiskaitė. Kadangi nesu namuose, išsamesnį komentarą parašysiu pirmadienį, kai būsiu namuose.

Skaityti buvo labai įdomu, šiaip fantastikos žanras mane nelabai domina, bet šis kūrinys tikrai patiko:)