Ilgai, Pelėda, neužtruksi pas mane.
Kiekvieną žodį myliu tavo, mielas,
Ir lyg Neris atitekėjau pas tave
Manydama, jog tu esi poetų Dievas,
Kai žodyje - dangaus šviesa,
O ir tiesa, kuri
Kaip du kart du... dešimtas taškas.
---------------------------------------
Dabar širdis jau mano... blaškos. ;)
visada, skaitydama Jūsų eiles, prisiliečiu prie kažko ypatingai švaraus ir tikro.Ir vaizdinio ir žodžio ir minties sintezė tokia paveiki ir tokia paprastai žmogiška.Genialu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-24 09:46:18
Stipru ir gilu, prasmingi apmąstymai, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-24 09:14:36
Ilgai, Pelėda, neužtruksi pas mane.
Kiekvieną žodį myliu tavo, mielas,
Ir lyg Neris atitekėjau pas tave
Manydama, jog tu esi poetų Dievas,
Kai žodyje - dangaus šviesa,
O ir tiesa, kuri
Kaip du kart du... dešimtas taškas.
---------------------------------------
Dabar širdis jau mano... blaškos. ;)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-09-24 08:29:18
Šiandien viskas taip gryna.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-24 04:49:51
visada, skaitydama Jūsų eiles, prisiliečiu prie kažko ypatingai švaraus ir tikro.Ir vaizdinio ir žodžio ir minties sintezė tokia paveiki ir tokia paprastai žmogiška.Genialu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-24 17:33:33
Gilus, švarus, su filosofiniais pamąstymais.Įdomiai skaitėsi.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-09-24 19:10:32
šis glostymas (ir gludinimas to, kas susideda iš raidžių) - lyg karūna šventovėje eilučių...