Vis žvelgiu į nueinančią nugarą -
Sustabdyt akimirkai buriančią...
Ir taip tyliai užuolaida leidžiasi,
Knygos puslapiai viltį sugėrę -
Nueini į rudenio darganą,
Suvyniodamas ilgesio gėlą ...
-----------------------------------------
Šita dalis - įtikino mane labai.
Nepeikiu ir anos, bet ši... yra ši.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-09-29 18:50:22
Turtingas metaforom, švelnus it trapus ilgesys.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-26 10:27:18
Ilgesingai, rudeniškai, šauniai... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-24 10:20:24
Švelnus ilgesys. Ramus susitaikymas su neišvengiamybe.
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-23 20:28:32
Labai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-23 18:12:17
Puiku...Glaudžiu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-23 17:32:35
...o kaip S.Nėris,,Rudenio arimuos" ?
Anonimas
Sukurta: 2010-09-23 16:06:34
rudens - tur būt.
V.Ruduo
K. Rudens
Anonimas
Sukurta: 2010-09-23 16:05:30
Vis žvelgiu į nueinančią nugarą -
Sustabdyt akimirkai buriančią...
Ir taip tyliai užuolaida leidžiasi,
Knygos puslapiai viltį sugėrę -
Nueini į rudenio darganą,
Suvyniodamas ilgesio gėlą ...
-----------------------------------------
Šita dalis - įtikino mane labai.
Nepeikiu ir anos, bet ši... yra ši.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-23 15:13:25
Labai gražus eiliavimas, puikios metaforos, - ilgesingai žavus...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-23 15:04:44
Priglaudžiu ir nieko nesakau.