Esu labai dėkinga visiems už palaikymą ir supratimą, norėčiau apkabinti kiekvieną iš jūsų.

Rusenanti ugnis, kuri tuoj suliepsnos...... Gerai sulyginta su jausmais;) patiko

Pritariu Kaimojurgis Jūsų mintims, labai gražiai ir teisingai jas išsakėte, POEZIJA TAI VISŲ PIRMA JAUSMAS...kuris randa atgarsį skaitovo širdyje...jei poezija būtų tik nušlifuotų mokslų išraiška, tai jau seniai, ją įvaldę automatizacijos mechanizmai, štampuotų poezijos knygas...IR JOKIE MOKSLAI NEPAGIMDYS POETO...POETU GIMSTAMA...arba negimstama...

Reaguoju į Išprotėjau komentarus:
Nesu tikra, ar bet koks jausmas gali būti kitoks, negu asmeniškas. Kitaip pažvelgus - jausmai labai universalūs, nes visi mes žmonės - taip pat surėdyti. Taigi, subjektyvi jausmo išraiška visada suras atsaką kituose žmonėse, kurie gal tuo pat metu yra panašioje būsenoje ar yra tai išgyvenę. Jei jums aiškesnė yra apčiuopiama, kūniška jausmo išraiška, savaime ieškosite panašios literatūros ir ji atrodys "teisingesne", "geresnė". Kiti, matyt, yra kitose "stadijose" :) O dėl mokslo - manau, išmokti galima tik technikos, ne universalumo. Čia jau dvasinės didybės klausimas. Ir nežinau, kaip jūs, tos poezijos paskirties...prašau atleisti

Savo aistrą garsiai išsakyti gali tik jos uždegta brandi asmenybė. Manau, kad kiekvienas ją išjaučia ir išgieda savaip.Man Jūsų giesmė patiko, nes abejonių nekelia jausmo tikrumas.

Suuniversalinti kalbą nereiškia suvienodinti žmones. Juk poezijos paskirtis nėra išlieti ir aplinkiniams pademonstruoti savo jausmus. Bet kai rašoma taip nuogai, eilėraštis ir tegali vieną dalyką - parodyti, kaip jaučiasi autorius. Darbas daugiau niekam nebus artimas kaip tik autoriui.

Dar kartą perskaičau...eilėraštis tarsi banga, pagaunantis ir nešantis...kuo daugiau skaitau jį, tuo labiau patinka...atrandu vis įdomesnių atspalvių toje gražioje poetinėje bangoje...toks šiltas artimas kūrinio alsavimas...labai ačiū Autorei už patirtą jausmą...

...kelis kartus vis skaitau...ir vėl grįžtu...drįsčiau patart pradžios žodelį pakeist: Priimk mane/ Skaityk mane...tuomet visas eilėraštis praranda savotiškos ,,prievartos "formą...o jausmas gyvas, tik gal ne visai toks, koks deklaruojamas žodžiais...tai lyg paukštės šauksmas

Perskaičius komentarus, pirmiausiai noriu atsakyti gerb. moderatorei Išprotėjau. Kodėl jūs taip norite viską universalinti? Manau, kad poezija - labai individualus dalykas, kaip ir muzika, kinas, literatūra. Žmogus renkasi tai, kas jam artima, suprantama. Man patinka S. Neries, Baltakio, Maldonio poezija, jums artimesni kiti poetai. Neįmanoma žmonių suvienodinti. Rašau ir rašysiu iš širdies, tai, ką jaučiu, išgyvenu, taip, kaip suprantu. Tai - mano būdas išreikšti save ir kurti kitaip aš nemoku. Kiek pastebėjau, čia, Žalioje Žolėje, dauguma tokių, kaip aš ir aš jais žaviuosi, man patinka skaityti nuoširdžias eiles.
Esu dėkinga visiems komentavusiems, kurie skaito ir supranta mano kūrybą. Ačiū už nuomones ir palaikymą.

Na, nežinau, kaip reaguoti perskaičius komentarus ir eiles. Man asmeniškai tai visai neblogai. Netgi gerai. O jausmas... Čia irgi nuo nuotaikos priklauso. Kažkada esu rašęs, jog kartais vienos eilės tą dieną atrodo labai prastos, bet kitą - visai nieko. Neatmeskit, prašau, ir šito faktoriaus.