Dar sykį perskaičiau Išprotėjau komentarą. Vyliausi, jog skaitytojas pajaus, ką aš jaučiu. Jei ne, tai labai gaila. O gal to nepajautė tik Išprotėjau. Na, nieko, ji, kiek žinau, dar jauna mergina, tad viskas jai prieš akis. Beje, įsimylėti galima ir septyniasdešimties sulaukus ;)

gražu...

Taip, mieloji Išprotėjau,to paties nepajaus, bet jei eilės palietė širdį, skaitytojas pajaus
savąjį skausmą ir tai yra gerai.
O visą kitą - pritariu rimipimi komentarui

Saulė teka tapati,tik "...nuvažiavo traukiniai ir bėgiai jau kadais nudilo." :)

Yra toks Hemingvėjaus kūrinys "Fiesta" su prierašu: "Ir vėl pateka saulė". rašote, kad "saulė teka jau kita virš šilo", bet iš esmės taip nėra. Pasaulis jau toks senas, kad vargu ar kas nors naujo jame beįvyks. Tai, ką jaučia šio eilėraščio lyrinis subjektas, jaučia dar tūkstančiai lyrinių jų. Gal net suklydau, tai jaučia ne lyrinė mergina, o autorė, nes darbui nesuteikta universalumo. Nėra kodo, kuris sužadintų mūsų smalsumą ir skatintų atrakint visas duris, ieškot rakto. Viskas labai gražiai surimuota ir gražiai pasakyta ir liūdna, kad autorei skaudu, bet kad ir koks empatiškas būtų skaitytojas, jis nepajus to paties skausmo. ir tai yra blogai.

Tiesą sako Tikras Dearnis. Reikia trumpinti tą eilutę. Išmesism /savo/, juk ir taip aišku... Kitko neišeina...

Nuoširdu.
Na ir kūrybingas esi... :)

Ir šildo savo spinduliais, taip, kaip tada tave norėjau.
Yra per ilga.

Ši eilutė per ilga - nutrūksta sklandi žodžių tėkmė.

Labai patiko: dvelkia amžina Meile :)...och, mokat Jūs mylėti ir jausti...