"Visos šypsosi, baltus dantukus rodo, nageliai visų ilgi, dailiai nulakuoti, plaukučiai raibuliuoja įvairiausiomis spalvomis - nuo tų grožybių net galva žmogeliui apsisuko, bet suvokęs, kad šios karalaitės ant žirnio dar ir turės dirbti, Modestas nustėro." - trūksta kablelio po "bet", nes tai išplėstinė aplinkybė, einanti prieš pažymimąjį žodį. Gale išskyrėt, o prieš tai - ne;
"Agronomas išsigandęs, kad gali nebesuvaldyti padėties, liepė panoms drožti tiesiai į Kultūros namus..." - kultūros namai iš mažosios raidės;
"Agronomas supratęs, kad nepavyks lengvai išsisukti, sutrikęs paskirstė rytdienos darbus ir išskubėjo pro duris. " - tas pats, kaip ir pirmajame mano pastebėjime: trūksta kablelio po "agronomas";
"Kultūros namų direktorius – jis ir meno vadovas, ir renginių organizatorius - viskas viename asmenyje, rūpinosi muzika ir tvarka šokių aikštelėje." - čia bėda su brūkšniais. Pirmasis išskiria įterpinį, o štai antrasis jau susijęs su apibendrinimu. Tad arba reikia dar vieno brūkšnio po "asmenyje", arba geriau šį įterpinį dėti į skliaustus, paliekant tik brūkšnį prieš "viskas".

Jei gerai pamenu veikėjų vardus, ši novelė iš serijos apie tą patį kaimą. Šmaikščios novelės sudarys išties puikią visumą. Tik štai kas man pradeda užkliūti - mušimas. Toks įspūdis, kad kaime visi vieni kitus tik ir muša. O šioje dalyje motinos įsikišimas išvis man nesuvokiamas. Sūnus veterinaras, tad tikrai jau ne berniukas, o visas vyras. Tad kai motina bėga karšti kailio jo merginai - nesuvokiama.

Tekstas, kaip ir rašė Kaimynas, sklandus, vyniojasi it siūlų kamuoliukas :)

Patiko sklandus pasakojimas. Siužetas vyniojasi lyg siūlų kamuoliukas. Gaaaaal būtų galima rasti ne visai tobulų sakinių, bet tai juk laisvas pasakojimas. Oštai čia loginė klaida:
" Atokioje provincijoje jų laukia nesulaukia darbai: ravėti nesibaigiančias burokų eiles, laukuose rinkti akmenis, skinti raudonųjų serbentų plantacijas, krauti šieno kupetas, girdyti veršelius ir taip toliau."
Studentus į kaimą veždavo rygsėjo, spalio mėnesio darbams, tad skinti raudonųjų serbentų plantacijas,(beje reiktų skinti serbentus, o ne plantacijas) bei krauti šieno kupetas jos praktiškai negalėjo nes šie darbai tokiu metų laiku jau būdavo atlikti, dažniausiai vietinių mokinių rankomis.
Kūrinio visuma reali ir artima. Prisiminiau ir aš kaip kaime paskui tas studentes laksčiau :) IMsiu ir parekomenduosiu kitiems idant savo jaunystę prisimintų :)

Įdomus pasakojimas apie kaimo gyventojo ir miestietės meilę ir išsiskyrimą, paprastas, bet kartu ir įtraukiantis kūrinys