Savo širdies paraką reikia labiau saugoti nuo drėgmės - tada ir gyvenimas nei rudenį, nei senatvėje skonio ar kvapo nepraranda.Na, o jei rimčiau, tai nuotaika perteikta, eilėraštis ir sklandus, ir talpus.Tik nepasiduokim pakampių gyventojai depresijai.
Mane tik lapkričio darganos į neviltį gena. visi kiti mėnesiai - puikūs. O nuo depresijos tas pats ruduo daugybę antidepresantų pažeria, tik eik ir gėrėkis spalvomis, paslaptinga tyla ir tuo įkyrėjusiu vandens lašu, vis krentančiu ir nenukrentančiu...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-02 21:31:24
Labai jau trumpa ta bobų vasara :( aišku - geriau negu nieko, bet...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-02 18:55:56
ai...čia vis vienatvė kalta, ne ruduo...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-02 18:34:13
Reikia kaip nors ardyti depresijos gūžtą.
Visus tas liūdesys kankina,kai saulytė dingsta.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 16:52:25
... na labai jau liūdnas ... reikia rudeniu džiaugtis, su juo ateina ir gilesnės mintys ir ryškesnės vizijos :) ..
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-02 15:08:46
Savo širdies paraką reikia labiau saugoti nuo drėgmės - tada ir gyvenimas nei rudenį, nei senatvėje skonio ar kvapo nepraranda.Na, o jei rimčiau, tai nuotaika perteikta, eilėraštis ir sklandus, ir talpus.Tik nepasiduokim pakampių gyventojai depresijai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-02 13:50:52
Puikiai parašė anamcara, geras atsiliepimas, išsakantis ir mano mintis.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 13:12:40
Jo, "nepamiši" :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-02 13:03:14
Manau, kad keičiantis metų laikams keičiasi skoniai,
bet ne prarandami... O ruduo tikrai skanus! Sėkmės ragaujant.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 11:27:51
anamcaraneskubėk gausis kaip paskutinė eilutė :)
o ruduo - GĖRIS. Pamatyk.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-02 10:50:00
Mane tik lapkričio darganos į neviltį gena. visi kiti mėnesiai - puikūs. O nuo depresijos tas pats ruduo daugybę antidepresantų pažeria, tik eik ir gėrėkis spalvomis, paslaptinga tyla ir tuo įkyrėjusiu vandens lašu, vis krentančiu ir nenukrentančiu...