O šiemet mūsų krašte kaštonai serga ir nežinia, ar pasveiks. Gražu apie duonos kepalą, bet iš eilėraščio neaišku, ką autorius pakelia ir bučiuoja: žemę ar duonos kepalą. Jeigu antrąjį, turėtų būti jį. Labai prasmingas tikėjimas sugrįžtančia švente, kuri ir skelbia eilėraščio pabaigą. Dar reikėtų pataisyti: lyg ir nebylus. Atsiprašau už priekabumą, bet norėjau tik gero.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-10 17:12:43
Brandus. Džiaugiuosi perskaičiusi. Net labai - įkvėpiau :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-03 07:37:08
,,Bet pergamentas baigėsi"...išaušta nauja diena ir vėl naujas pergamento lapas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-01 15:35:54
Palietė ir labai sujaudino numesta ir pakelta duona.Daug gerų išsakytų minčių, tikrai brandu ir prasminga, pritariu Laimai.
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-09-01 13:56:11
brandu, prasminga, tikra ir šventiška
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-09-01 12:37:38
Turtingas šventinis kūrinys.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-01 10:20:03
O šiemet mūsų krašte kaštonai serga ir nežinia, ar pasveiks. Gražu apie duonos kepalą, bet iš eilėraščio neaišku, ką autorius pakelia ir bučiuoja: žemę ar duonos kepalą. Jeigu antrąjį, turėtų būti jį. Labai prasmingas tikėjimas sugrįžtančia švente, kuri ir skelbia eilėraščio pabaigą. Dar reikėtų pataisyti: lyg ir nebylus. Atsiprašau už priekabumą, bet norėjau tik gero.