Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/47220
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-01 15:17:22
gan liūdna DAINA.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2010-08-25 09:40:21
Priminė senąsias močiutės dainas. Kaip aidu į vaikystę ilgesiu nuvilnijo... Lauksiu ir stygų skambėjimo...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-08-24 17:11:09
Ak, tas mūsų amžinas lėkimas... taip tikra, išjausta ir pabaigoje šneka visiems kita.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-08-22 21:37:13
Paniūniavau sava melodija. Prabėga prieš akis dulkėtas Aukštaitijas kelias. Tikra tiesa, Azarai, tikra tiesa... Sparčiai mažėja tų gryčių, pirkių, trobų, a kauburėlių - daugėja...
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-08-22 20:16:24
Teip laby poejeme už dūšias, net susgroudinau. Juk dugumos iš mūsų dabar tėviške baigias šlaituos su kauburėliais...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-08-22 18:54:30
Ir suskambėjo nuostabiai tiek šią akimirką tiek Akacijų alėjoje.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-08-22 15:16:54
Ėch... va tu tai, Azarai, moki dūšias stygas suvirpint, moki... dėkui, kad esi, kad va šiteip... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-22 13:41:56
Užtrukai, užtrukai...Ir dvasia su kūnu jau truputį nutolo.Ir jei grįši, tik trumpam.Taip jau mes gyvename.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 12:55:44
toks jau gyvenimas... nesuspėjai - rasi kauburėlį... čia mes esam, čia - mūsų nėra...
Sukurta: 2010-08-22 12:55:37
Labai gražus eilėraštis. Ypač paskutinė strofa... Skambi ta lietuvių kalba...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-01 15:17:22
gan liūdna DAINA.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2010-08-25 09:40:21
Priminė senąsias močiutės dainas. Kaip aidu į vaikystę ilgesiu nuvilnijo... Lauksiu ir stygų skambėjimo...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-08-24 17:11:09
Ak, tas mūsų amžinas lėkimas... taip tikra, išjausta ir pabaigoje šneka visiems kita.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-08-22 21:37:13
Paniūniavau sava melodija. Prabėga prieš akis dulkėtas Aukštaitijas kelias. Tikra tiesa, Azarai, tikra tiesa... Sparčiai mažėja tų gryčių, pirkių, trobų, a kauburėlių - daugėja...
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-08-22 20:16:24
Teip laby poejeme už dūšias, net susgroudinau. Juk dugumos iš mūsų dabar tėviške baigias šlaituos su kauburėliais...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-08-22 18:54:30
Ir suskambėjo nuostabiai tiek šią akimirką tiek Akacijų alėjoje.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-08-22 15:16:54
Ėch...
va tu tai, Azarai, moki dūšias stygas suvirpint, moki...
dėkui, kad esi, kad va šiteip... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-22 13:41:56
Užtrukai, užtrukai...Ir dvasia su kūnu jau truputį nutolo.Ir jei grįši, tik trumpam.Taip jau mes gyvename.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 12:55:44
toks jau gyvenimas... nesuspėjai - rasi kauburėlį... čia mes esam, čia - mūsų nėra...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 12:55:37
Labai gražus eilėraštis. Ypač paskutinė strofa... Skambi ta lietuvių kalba...