← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/46885

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-08-12 22:23:41

Du pasauliai: vienas - lėtai, bet veikia, kitas stebi ir mąsto, tačiau abu labai trapūs. Juos apsaugoti reikia.

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-08-12 16:56:33

Manau autorė ,impulso pagauta ,rašė atsargiai apmąstydama kiekvieną žodį.
Man patiko- "kad savęs neužminčiau" Smagu pasikapstyt ir pačiai išsilukštent mintį.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-08-12 16:30:23

įdomiai :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-08-12 16:11:12

..parinkta šauniai- sraigė, kaip vienatvės simbolis, savo kiaute, užsidarai, sėdi ir nieko aplink...patiko, gerai...

Anonimas

Sukurta: 2010-08-12 16:08:12

Gerai. Jaukiai.

Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje

Sukurta: 2010-08-12 15:35:01

Taip paprastai, gražiai. Paskutinis sakinys..ech..šauniai viską sudėliojo:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-08-12 14:50:46

Telieka pritarti Azarui. Daug sraigių būna po lietaus, jos tuomet labai aktyviai šliaužioja. Ar antrąjam „aš“ reikia kažkokio sukrėtimo, permainos, kad jis labiau atsiskleistų?

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-08-12 14:03:27

Taip. Kiekvienas turime po keletą savo pasaulių. Vieną jų galėtume sutapatint ir su sraige. Svarbu, kad kito pasaulio "aš" neužmintų sraigės pasaulio.