Labai patiko šis tekstas, sklandžiai parašytas. Skaitai ir vis daugiau minčių sukelia. Nors dabar jau ir aiški tikroji interpretacija, kol mąsčiau apie komentarą, man pirmu įspūdžiu, istorija daugiau susivedė su mintimis apie persekiojančią svajonę; jau pati pradžia - su tokiu gražiu reginiu, tuoj pat pereinančiu į realybę, tarsi į nuorodą - tik susikurk svajonę, jos viziją, ir, žiūrėk, pradės pildytis, lyg stebint kam iš viršaus... Deja, tarp jos ir tikrovės - tokios trapios ribos... ir įžvalgos joms paprastai ateina vėliau, kai jaunystės spontaniškumas ar gaivalingai paviršutiniškai pasakytas žodis taip lemia tolimesnius žingsnius... bet kartu ir perkrato tave, pildo patirtį... Prasilenkimai savyje ar ryšyje su sutiktais žmonėmis, viskas neveltui... pabaigoje vėlgi sodriai paliečia ir mintimis, ir gražiu jausmu.
Tik natūralioje aplinkoje žmogus pajunta savo tikrąją vertę. Tai netgi įsimintina lieka. Ačiū.

Dėkoju už pastabas. Mano supratimu, atidžiausiai skaitė Kaimynas. Jis ir pastebėjo visa tai, pro ką kiti prabėgo. Valstybė? - dažnai vaikui ir maža kalvelė didžiuliu kalnu virsta, nepamirškime, kad šio žmogučio dėmesys, kaip ir jis pats - labai dinamiškas: iš gamtos prieglobsčio jis neria į nebūtus dalykus, nesvarbu suderinami jie ar nesuderinami. Ilgai užsitęsęs pyktis. Čia jau ne pyktis, o paaugliškas protestas, sumišęs su mergautiniu drovumu ir vaikystėje užsifiksavusiu negatyviu įspūdžiu. Staigus, netikėtas nepažįstamo žmogaus dėmesys ir sukėlė pasipriešinimo audrą dar bręstančioje asmenybėje.

IR man užkliuvo ta milžiniška valstybė. O jei ją į kabutes? Kaip manot? Visa kita, mano manymu, yra visiškai tvarkoje. Manau, kad komentavusieji nesuprato, jog kūrinyje yra keletas laiko šuolių. Tad ir tos savo teritorijos aršus gynimas yra visiškai suprantamas. Pasakojimas įdomus, tik kiek stebina mergaitės - abituriantės elgesys. Nesuprantu kodėl ji taip vengė sutikti tą žmogų. JUk jis nepadarė merginai nieko bloga. Sakyčiau net priešingai, jis, suprasdamas kad herojė nepaprastai myli gamtą bandė ją skatinti, stimuliuoti. Negi tas kūdikiškas pyktis tiek laiko vis nedingo? Na, tuomet taip pykti gali tik moterys.

...gerai parašyta, yra jausmas. Tikrai, tie sudžiovinti žiedai kvepia vasara ir man. Patiko.

...jautrus, liūdnas, bet taip jaunystė kalba...