Niekas nesimaivo, o komentarai man patinka visokie, todėl labai ačiū visiems.

Ir nereikia maivytis. Tekstas nieko nepapiktino, niekas nesako, kad gaišinai laiką ir vertei skaityti. peilio į kaklą juk neįrėmei? skaitėm savo noru. Niekas nesako, kad tyčia mėgdžioji, bet tai, ką rašai eilėrašty, jau daug kartų girdėta. Tai nėra blogai, visi šitaip pradeda. ir supratome viską visi, o ne tik tie, kurie pagyrė.

Aš tikrai nieko nemėgdžioju, didžiąją dalį savo gyvenimo rašau, kaip man pačiai atrodė, nuoširdžiai.
Atsiprašau visų, kuriuos mano rašliava papiktino, kieno brangų laiką sugaišinau, kai visa tai buvote priversti skaityti. Ačiū tiems, kas supratote ir tiems, kurie kritikavote.

Poezijai nepakanka rašyti iš širdies. Lyrikai nepakanka rašyti iš širdies. (kuo poezija skiriasi nuo lyrikos?) Esu tikra, jog tai labai nuoširdu ir jog tu labai myli ir jei visą tą jausmą, kurį jauti, pateiktum per kitokią prizmę, būtų tobula. Dabar gi nelabai. Bet ir siaubingai blogai nėra, tenka skaityt šimtą kartų prastesnių darbų. Matai, tu ir į posmus sudėlioji, ir rimas yra. Nors ir neypatingas, bet yra. Ir taip, visa tai jau girdėta, kaip kažkas po manimi sakė, bet turbūt mėgdžiojant kitus ir pradedama rašyti. Juk reikia sekt kažkokiu pavyzdžiu. Kai atrasi savo formą, savo ritmą, savo įvaizdžius - nebereiks saulės ir pasaulio ir to, ką kažkas čia vadina klišėm. kaip gyvatė neriasi iš odos, taip ir rašantis žmogus. Reikia daug rašyti rašyti ir skaityti skaityti, kad po truputį pradėtum ne tik rašyti rašyti, bet rašyti gerai, geriau, geriausiai. Žinoma, dabar čia tik plikas jausmas, iki eilėraščio dar trūksta. reikia aprengti rūbeliais, pridengti kažkuo. ne tik nepoetiška, bet ir pavojinga taip atvirai viską rodyt. o ypač meilę.

"...niekada
mums meilės nebus per daug..."
Bet su pažadais-atsargiau reikėtų...
:)

ačiū už šį eilėraštį... už mane pasakei TAI, ko aš niekada nesugebėjau padaryti... Labai patiko :)

Liepa, vertiname mes ir lyrikos grynąją meistrystę. bet jūsiškis darbas banalus, mintys nėra išskirtinės, tarsi išgaruoja, net neužkliudo. pilna iki kvailumo klišių.

Nereikia ricinos...
Kūrinys tikrai nesubalansuotas tiems, kas nekenčia lyrikos, kam nepatinka jausmai, bet tai yra būtent toks eilėraštis - paprastas, apie tikrus jausmus. Iš širdies. Širdies, kuri patyrė labai daug skausmo, bet dabar vėl išdrįso mylėti, labai karštai mylėti.
Tikrai dar parašysiu ir kitokių eilių, ne tik apie meilę.

..aš vertinu kūrinį Rimute (Autoriaus asmeniškai nežinau), tačiau, kiek meilę aprašė, kiek poetų, dieve, visur ji liko -meilė, o meilė akla ir kurčia, ji kaip Puškinas šaukia:o sustok akimirka žavinga:)...tik iš meilės gimstama, kuriama, tik ji varomoji jėga, o be jos tik dykuma...

Puiku,meilė yra meilė, vieniems ji besikartojanti tam tikru periodu, kitiems ji vienintelė, pati svarbiausia gyvenime.O žodžiai...Kaip pasakytum, svarbu, kad jie būtų tikri ir iš širdies. Saugokit ir puoselėkit šį jausmą.