← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/46813

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-08-11 18:59:58

Patiko eiliukas ir tema jo. Ir gera, kuomet vaikystės emocijomis pavyksta pasidalinti. Tinka ir šios kartos vaikams, mano galva. Jis sako gi, kad verkti nėra jau toks neigiamas veiksmas: juk ir vėtra verkia :) o ašaros puodeliuose ar kituose induose - ne tik Dievuliui pamąstyti, bet ir vėjui padirbėti. Gražus žvilgsnis į ašaras... verkti juk reikia :) - kas mes be ašarų? - nereikia jų gėdytis. Eiliukas taip ir nuteikia.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-08-10 19:43:03

Žavu, kai vaikystės vaizduotėje užgimusios pagaliau gimsta tokios eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-08-10 13:59:33

Aha, tikrai daug veiksmo, nors ir apie ašaras.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-08-10 13:01:24

Vaizdingai ir gražiai :)

Anonimas

Sukurta: 2010-08-10 10:14:33

...patiko, daug veiksmo, metaforų, vaizdingai...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-08-10 10:11:18

ačiū, spika, už komentarą, noriu paaiškinti - ten yra viskas gerai : Aš girdėjau raudą /Šilo, upės, o giria/Pratisai dejavo, NIEKAS NEKLIŪNA

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-08-10 10:02:58

Užkliuvo paskutinis stulpelis.Gal ŠĖLO UPĖS, o giria... O taip smagiai skaitėsi.

Anonimas

Sukurta: 2010-08-10 09:38:07

Paprastas, nuoširdus ir aktualus, man labai patiko :)