neeilinis pasakojimas, savame stiliuje.
mane įtraukė :)

Pasakojimo stilius savitas, bet būtent tuo ir įdomus. Apie šeimos tarpusavio santykius neverta ir kalbėti. tekste daug užmaskuotų detalių kurios paryškina anksčiau pateiktas formuluotes. Man tikrai patiko, nors siužetas nerealus, Bet matyt Autorius to nesiekė specialiai. Geeas patoso krūvis. TIesa, o ar tikrai yra toks miestas Meksikas? gal čia turima galvoje Mechikas. Visumoje, -bravo.

Tik dabar pastebėjau, kad tai istorijos, kurią publikavote anksčiau ("Išvykimas") tęsinys. Tiksliau - priešistorė. Bet štai tuomet labai susikerta stiliai. Anas tekstas buvo toks lėtas, kone tempiamas, o štai šis vingiuoja palengva. To pačio darbo dalys turėtų būti parašytos tuo pačiu stiliu.
Be to, kad nepainiotumėte skaitytojų, reikėtų numeruotio dalis iš eilės, rašant tą patį pavadinimą. Jeigu atsižvelgsite į mano pastabą, galėsiu pakeisti.

" - Mes valgyti šunis iš badas. - pasakodavo ji, o aš vaizduodavausi, kaip ji pusiaunakčiu patylomis išsiruošdavo į siaubą keliančias skerdynes. - Tais laikais šunų buvo pilni Meksikas. - kartodavo ir kartodavo ji." - jeigu po tiesioginės kalbos dedat tašką, autoriaus žodžius būtina rašyti didžiąja;
" Mokėjau kalbėti ispaniškai, ir dažnai maivydavausi prieš kiemo mergaites. " - vienarūšes sakinio dalis jungiantis jungtukas "ir" nereikalauja kablelio.
O man, atvirksčiai nei Prozaikui, tekstas patiko. Atrodo, pasakojami rimti dalykai, tačiau kelia šypseną. Stilius išties savitas. Toks lengvas, todėl ir pasakojami įvykiai atrodo lengvi. Veikėjų portretai gana ryškūs, nors sukuriami vos keliais brūkštelėjimais.
Tikiu, kad bus tęsinys. Ir ši istorija įgaus gilesnę prasmę, bus išplėtota. Tikiu, kad pagrindinis veikėjas-pasakotojas išties turi ką papasakoti :)

Oho :)

...įdomus, sklanddžiai parašytas...lauksiu tęsinio