Labai patiko.Pasakojimas gavosi toks paprastas, atrodo, kad asmeniškai man pasakojama visa ši istorija.Puikiai atskleistas charakteris, gyvenimo būdas pateiktas keliais sakiniais, bet iškarto susidaro vaizdas.Trečia dalis,tai jau visai kitas pasaulis, taip pasakoja jau gyvenimą mačiusi ir patyrusi moteris, kuri jau sukūrė savo gyvenimą pagal savo norą.Šokis, tai irgi dalis gyvenimo, kurio dėka pasiekta tai ką ši moteris turi.Perskaičiau su malonumu.Sėkmės.
Anonimas
Sukurta:
2010-07-23 22:41:01
Paskutiniai du Autorės kūriniai galėtų pradedantiesims būti pavyzdžiu kaip AUtoriui reikia atsiriboti, gal tiksliau pažvelgti visiškai iš šalies į savo kuriamus personažus. Jei pirmąjame darbe buvo pavaizduotos lietuviškos, gerai padėvėtos pifos, tai čia matome visiškai, diametraliai priešingą vaizdą. Ten kvatojausi, o čia ašara lauk prašosi. Pirmoje pastraipoje Paryžius pavaizduotas beveik su fotografišku tikslumu, gal sakyčiau, taip kaip tą galėtų padaryti profesionalus reporteris.Jei ką būčiau pridėjęs, tai gal tik tai, kad paryžiuje tokie dalykai kaip eismo taisyklės nelabai ir egzistoja. Kieno brangesnė mašina, toir pirmumas :0 ANtroji dalis man užėmė kvapą. Nesu buvęs vaikų namuose, bet turiu pažįstamų ten augusių. PUikiai atskleistas čigoniškas užsispyrimas ir charakteris. Ką sako vien pasijodinėjimas ant arklio. Dabar AUtorei leidus muplaiksiu į savo atsiminimus. TUrėjau aš draugą čigoną. Net sutartuvėse jų dalyvavau, Didelis balius tai buvo1966 metais JOnaavoje. Vienas lietuvis ten buvau. Švara neįtikėtina, any kiekvienos lovos beeeent 10 švariausių pagalvių. Reikalus veda vyrai. Niekados to meužmiršiu, Ypatingai įstrigo tai, kaiop vyrai geria degtinę. Įpila visiems po 100 gramų. ir pagal komandą vissssi dedasi taures prie lūpų/ IŠgertui nebūtina, bet taurę vįėl ant stalo reikėdavo padėti tuščią. PYlėm viską ant žemės. Šeimininkės man esnt tylėjo. Kaip bivo toliau istorija nutyli:) Nwealiu nepa,imėti, kad 1971 metais važiuodamas AUtobusi iš Kauno į Rygą, mačiau tokią čigonaitę kuri ir dabar sapnuojasi.
Trčioji dalis-jau suaugusios moters meniškas literatūrinis pasakojimas,kuriame neapsieita be nostalgijos, filosofijos ir žmogiškodios patirtis.
,literatūrinis pasakojimas pasakojumas
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-23 22:55:50
Labai patiko.Pasakojimas gavosi toks paprastas, atrodo, kad asmeniškai man pasakojama visa ši istorija.Puikiai atskleistas charakteris, gyvenimo būdas pateiktas keliais sakiniais, bet iškarto susidaro vaizdas.Trečia dalis,tai jau visai kitas pasaulis, taip pasakoja jau gyvenimą mačiusi ir patyrusi moteris, kuri jau sukūrė savo gyvenimą pagal savo norą.Šokis, tai irgi dalis gyvenimo, kurio dėka pasiekta tai ką ši moteris turi.Perskaičiau su malonumu.Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-23 22:41:01
Paskutiniai du Autorės kūriniai galėtų pradedantiesims būti pavyzdžiu kaip AUtoriui reikia atsiriboti, gal tiksliau pažvelgti visiškai iš šalies į savo kuriamus personažus. Jei pirmąjame darbe buvo pavaizduotos lietuviškos, gerai padėvėtos pifos, tai čia matome visiškai, diametraliai priešingą vaizdą. Ten kvatojausi, o čia ašara lauk prašosi. Pirmoje pastraipoje Paryžius pavaizduotas beveik su fotografišku tikslumu, gal sakyčiau, taip kaip tą galėtų padaryti profesionalus reporteris.Jei ką būčiau pridėjęs, tai gal tik tai, kad paryžiuje tokie dalykai kaip eismo taisyklės nelabai ir egzistoja. Kieno brangesnė mašina, toir pirmumas :0 ANtroji dalis man užėmė kvapą. Nesu buvęs vaikų namuose, bet turiu pažįstamų ten augusių. PUikiai atskleistas čigoniškas užsispyrimas ir charakteris. Ką sako vien pasijodinėjimas ant arklio. Dabar AUtorei leidus muplaiksiu į savo atsiminimus. TUrėjau aš draugą čigoną. Net sutartuvėse jų dalyvavau, Didelis balius tai buvo1966 metais JOnaavoje. Vienas lietuvis ten buvau. Švara neįtikėtina, any kiekvienos lovos beeeent 10 švariausių pagalvių. Reikalus veda vyrai. Niekados to meužmiršiu, Ypatingai įstrigo tai, kaiop vyrai geria degtinę. Įpila visiems po 100 gramų. ir pagal komandą vissssi dedasi taures prie lūpų/ IŠgertui nebūtina, bet taurę vįėl ant stalo reikėdavo padėti tuščią. PYlėm viską ant žemės. Šeimininkės man esnt tylėjo. Kaip bivo toliau istorija nutyli:) Nwealiu nepa,imėti, kad 1971 metais važiuodamas AUtobusi iš Kauno į Rygą, mačiau tokią čigonaitę kuri ir dabar sapnuojasi.
Trčioji dalis-jau suaugusios moters meniškas literatūrinis pasakojimas,kuriame neapsieita be nostalgijos, filosofijos ir žmogiškodios patirtis.
,literatūrinis pasakojimas pasakojumas