← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/45645

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-07-01 02:50:07

Su metais tokios mintys vis dažniau mus aplanko
Palietei ir mano širdį:
širdį žeidžia ir gydo gėla,
kaip šaltinio vanduo nelytėtas...Labai gražu.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-30 00:04:00

Pritariu Eglutei 7.Priverčia susimastyti.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-29 21:17:37

...priverčia stabtelti...patiko.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2010-06-29 21:08:47

nuostabu.toks man artimas.pagarba autorei.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-29 20:59:44

:) daug visko

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-06-29 19:15:48

manau, tam, kas myli gyvenimą :) kas jį beprotiškai myli, kas gali dėl jo susižaloti, bet visados išlieka savimi ir geidžia dar vieno ryto aušros, dar vieno daigo žolės, dar vieno gurgšnio vandens :) ir dar akimirkos lyjant.. :)
tik tam galima palikti gyvenimą ir tik jis užmerks akis su meile ir dėmesiu kiekvieną kartą kaip pirmą ir paskutinį :)

nuostabus gelme dvelkiantis kūrinys..
net ant filosofijos patraukė :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-06-29 19:15:36

Širdį žeidžia ir gydo gėla

Taip, Laumele, taip. Jautriai ir liūdnokai pašnekėjai...