graži pabaiga - tokia švelni ir kartu tokia tikra. daugoka tų "lyg". kodėl nepabandžius be jų? pavyzdžiui: "Geležimi, įkaitinta lig raudonumo, / paliečia veidą tavo žvilgsnis..." (taip, mano / tavo vienoje eilutėje prastai susiskaito). "vis keistos" keisčiau į "įkyrios" ar paieškočiau poetiškesnio žodžio be to "vis".

Gal tų daugoka?

Prisiminiau Sapfo, kuri pirmoji drįso aprašyti fizinį meilės ištikimą, tarsi žaibą. Taigi, kaip ir nėra nauja, nors tekstas pakankamai tvarkingas. Bet. Jeigu be žodžių raudonumas, ugnis, geidžiu išpildytumėte tą patį, t y. sukurtumėte tokią pat emociją bei atmosferą - būtų geriau. To ir linkėčiau. Sėkmės. Tikiuosi, pakankamai aiškiai išdėsčiau savo svarstymus.

man tai labai degantis drovumas.... ir uždegantis ir labai teisingai eilėse isiliepsnojęs....

graži nekaltybė...:)...bet ką čia nekaltybė ,taip gali kiekvienam nutikt :)

tobula dermė :)
labai gražu :)