Supratau GLP. Tik kaip su ta liaudies kūryba? Juk čia mūsų šaknys, o toje kūryboje beveik visur sutinki tuos mažybinius žodelius – deminutyvus: mergelė, bernelis, ežerėlis, šalelė, lietutis ir t.t. Tai čia irgi BLA BLA BLA? Kažkaip nesinori tikėti, o juk norisi prieiti iki ištakų.

Vakarų fronte - nieko naujo, rašė Remarkas. Tą patį galima pasakyti ir apie šį tekstą, kuris apie viską ir kartu apie nieką. kaip eilėraštis - tai toks "bla bla bla". kaip daina gal ir tiktų. kiekybė nežavi, nes ji neatsveria kokybės, vien ką pasako tokie išireiškimai: "ir dainelę TEN seną vėjas kužda KAŽKUR". arba "yra" trumpinys "yr"...

vadinasi radot savo vietą...gimtinė šildo :)....kai kas turi glaustis, kaip išvarytas našlaitis, svetimuose kraštuose...gražiai sulingavot gimtinės rūbą, su meile :)

..natūrali išgyventa būsena, su meile ir nuoširdumu, pajautoje...

Prisiliesta prie gamtos.Sava...

Ir Rytų.Žinau, kad ši tema ne nauja , atsibodusi ir visai neaktuali. Ačiū už pastabas.Supratau, kad trumpinimus naudoti nereikia. Mokausi. Tik man neaišku, kodėl ši tema BLA BLA BLA...Aš rašiau kaip dainą, tik niekas dar muzikos nesukūrė, jūs atspėjot.Man ši tema brangi ne vien gamta, o kaip priemonė patriotiniam auklėjimui, kuris visai jau pamirštas, todėl šiuolaikinė karta ir bėga iš Lietuvos ne tik dėl skalsesnio duonos kąsnio , nes jiems DZIN ant tos Tėvynės ir ant jos gamtos grožio.O dėl kiekybės , tai galiu ir taip parašyti, gal tai bus šiuolaikiškiau. ( nors nesu susenusi)
Tėvyne mano
Su ežerais ir miškais
Ant visko man Dzin.
Trumpai, aiškiai ir racionaliai, kam dar kažkokie gamtovaizdžiai, atsibodę vėjeliai , bangelės, lietūs...

ne tema - bla bla bla, o pats ritmas, rimas, žodžiai. šiaip poezijoje siūlau vengti deminutyvų, tai yra mažybinių formų - žiemužė, saulutė - tai irgi prisideda prie bla bla bla įspūdžio:-)

Klasika yra klasika. Maironiškai.