← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/45036

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-06-13 07:54:12

...didingai skamba...puiku...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-11 18:39:52

Skaudžiai, teisingai, iškalbingai. Geras darbas.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-06-11 16:29:34

Kodėl ne prie sonetų? O pats tekstas su skausmingu ir išgyventu užtaisu, tad išgriauna abejingumo sienas.Žaviuosi.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-06-11 16:01:25

Nuo pat pirmų eiliučių pririšot... :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-11 12:50:45

Labai prasmingas, širdimi rašytas.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-06-11 11:01:11

o tos vėlės? dievaž, kiek jų buvo ir kiek bus ateity...
bet ir jos kažką duoda...
man patinka mano vaiduokliai :)
labai šaunus kūrinys. labai labai

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-11 10:31:36

labai taikliai apie vienatvę...patiko, kaip tik gali patikti tokie skaudūs dalykai :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-06-11 10:09:00

...jūs esate teisi, su kiekvienais gyvenimo metais nuėjusiais vis daugiau vienatvės, to nesijaučia jauniems, perkopus vidurį amžiaus, pamatai, kad ne tik pačio lieka mažiau , bet ir tavo draugų, jie išeina į amžinybę, belieka guostis-vienatvei, juk gimstama vienatvėje, mirštama vienatvėje...

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-06-12 00:38:25

Ačiū visiems skaičiusiems ir komentavusiems, tai man labai svarbu, juk rašau ne sau, rašau - Jums...