← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/44946

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-10 07:35:25

įdomiai nuskamba nemigo- vyriška gimine, ir visas eiliukas toks švelniai banguojantis, užburia

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-06-09 21:49:28

ir iš ties.. kiekvienas turime po savo nerimo ir ilgesio žvaigždę...
puikus darbas

Anonimas

Sukurta: 2010-06-09 18:31:57

Neatsistebiu, iš kur žmogus tiek energijos ima ! Kasdien po šedevrą!

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-06-09 12:27:32

perskaičiau kartą, du ir...žodžių neturiu. giliai įstrigo. NUOSTABIOS eilės. ačiū

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-09 03:29:33

Gražu...ir aš pritariu Jūsų minčiai, kad eilėraštis pirmiausia turi būti jausmas. Melodingas, grojantis sielos stygom :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-09 00:59:50

Tai dabar man sakykit ir kaip Jus negirt? Kai šitaip puikiai nutapyti tie paveikslai ir skamba vaizdiniai.O kur dar išlieti jausmai? N u o s t a b u .

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-09 00:18:25

Kita vertus nemiga nėra geras dalykiuks, bet jei jau joje tokios eilės užgimsta ir jei tose eilėse nemiga su liūdesio žvaigžde tokia uch kokia, tai gerbiamas, kaip lietau, Jūs dažniau nemiegokite ;)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-06-09 14:40:13

Ar tikrai nepamirštat prie būrio gerbėjų pridėti vieną papildomą atodūsį po kiekvienu savo lyrikos pliūpsniu? Aš pažadus pildau - tikrai kas kartą atsidūstu iš sielos gelmenų. Šlovė tam, kuris įrodo, kad tikri vyrai dar neišnyko kartu su dinozaurais.