← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/44914

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-06-09 09:04:17

puikus ir stulbinančiai perteiktos skirtingos nuotaikos kūrnio pradžioje ir pabaigoje ( rudenyje) :) priglausiu

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-09 00:44:45

Labai gerai perteikta nuotaika , tik pirmas stulpelis kažkaip neskamba, gal kažkas su eilėdara...

Anonimas

Sukurta: 2010-06-09 00:33:02

"Mes juk į rudenį išeiname,
Į graudulingą laiko šviesą."

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-06-08 16:32:33

Neabejotinai turite jautrią lyriko širdį.

Vartotojas (-a): Neko_me

Sukurta: 2010-06-08 16:15:18

Mes juk nesenstame, tiesa?
Mes tik išeiname į rudenį –

kažkas užburiančio yra šiuose žodžiuose

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-08 11:33:39

labai sukrečiančiai jausmingai apie,,graudulingą laiko šviesą."...ačiū: pasiimsiu :)

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-06-08 10:37:46

Ne, mes tikrai nesenstame, tik mūsų išvaizda gal nežymiai pasikeičia...Tačiau svarbiausiai tai, kaip jaučiamės. Nesenkim!

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-06-08 10:16:23

Toks mąslus susikaupimas - kaip rudenį, žingsniuojant per paskutinę lapų spalvą. Gražus žmogaus gyvenimo tarpsnio sugretinimas su gamtos reiškiniu. Tinkamai parinktos metaforos, epitetai. Patiko.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-08 00:49:52

Dar ir dar skaitau. Gražu, nors tu ką... Iš tiesų juk pabaiga rimuota, bet pradžioj prašosi irgi rimas. Jei nebūtų pabaigoje, tai ir nereikėtų jo pradžioje. Bet tai tik mano subjektyvi nuomonė, tad atleiskit...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-08 00:27:29

Labai vaizdingai perteikta, tik trūksta skambesio, dainingumo. O norėtųsi.