← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/44829

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-06 12:09:08

Šiai dienai nesinori apie tai galvoti... dar galiu mylėti šalia esančius žmones... O kam norisi gyvam pasilaidoti galvojant apie tai, kas neišvengiama? juk tuomet turėtumėm vos gimę, jau pasiruošti vietą kryželiui kalne.... (beja, dabar ne į temą: daugelis kažkodėl taip ima ir pasistato sau kryžių su gimimo data ir tučia vieta įrašui dienos, kuri ir yra riba tarp čia ir anapus... ir maža to, dar kvietkais apsodina... Absurdas: tokius žmones vadinu gyvais nabašnikais, nes atrodo - jie tik ir telaukia, kad greičiau toje vietoje atsidurtų....) Aš su pagarba žvelgiu į tuos, kurie mirties patale būdami ir žvelgami mirčiai į akis - trykšta gyvenimu ir jų nei vienam žodelyje nei žvilgsnyje neužčiuopsi besibaigiančios gyvenimo kelionės...
Štai kokias mintis sukėlė kūrinys... taigi: turi savyje kažką, kas verčia susimąstyti šia tema...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-06-06 11:18:06

taip,visiems tai priartės,tad.. .Nori ar nenori-tu iš čia išeisi vienas.Ašara ir grumstas tave palydės...

Anonimas

Sukurta: 2010-06-06 08:58:31

Liūdnas labai... "Priartės valanda ir išeis,...Liks kančia, nukryžiuota kalne..."
Ach tos valandos, mūsų bejausmės...
nejau niekada neapgobsite mūsų
vien džiaugsmo skraiste?

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-06 08:35:58

...visiems priartės

Anonimas

Sukurta: 2010-06-06 07:57:29

Ramus, susitaikantis pasvarstymas; žinom tik tiek - "Priartės valanda ir išeis..."