Vėžiu sergantys neguli ligoninėj ištisus kelerius metus. Tad man atrodo nenormalu, kad vaikas paliekamas vienas tokiu jam sunkiu metu.
Anonimas
Sukurta:
2010-06-05 22:30:36
Be to ką jau suminėjo Rykštė man įtarimą sukelė teiginys: "... ir apsimovusi baltas pirštines" Nesu garantuotas, bet man atodo pirštines užsimauna. Ir dar: "Sukaupiu drąsą ir leidžiu mintims sruventi galvos vingiais." Kur galvoje tie vingiai? Tikriausiai omenyje turėta galvos smegenų vingiai? kažkaip nelabai įsivaizduoju kaip tas diernas ant pirštų galima skaičiuoti. Man atrodo, kad tai slavizmas (na palcach).
"Joje mergaitė dar su plaukais, o mano akyse žiburiukai žybsi." (Joje) keisčiau į (Ten).
Kažkas ne taip ir čia:"- Užbėgau tik atnešti alyvų, nes senelis primygtinai reikalavo." Suprantu ką norėjo pasakyti Aurorius tačiau iš sakinio atrodo, kad mama užbėgo tik tam, nes senelis primygtinai reikalavo. SUgalvokit kaip tą mintį pateikti suprantamiau. Beje, visai nematau trūkumo tame, kad mama nesėdi su ligoniu kasdien, nes juk liga tęsesi ne pirmi metai.
"Moteriškė apsirengusi šviesiai rūbais..." - galbūt "šviesiais"?
"Aš nuolat jai kartojau „Pažadu, jog mes viską įveiksime kartu.“, bet gal gana naiviai galvoti?" - bloga skyrybą. Po kabučių negali būti taško, jei toliau eina kablelis. Siūlyčiau skaidyti į du sakinius: "Aš nuolat jai kartojau: „Pažadu, jog mes viską įveiksime kartu.“ Bet gal gana naiviai galvoti?"
"Joje mergaitė dar su plaukais, o mano akyse žiburiukai žybsi." - geriau apkeisti vietomis: "žybsi žiburiukai".
Man šis tekstas pasirodė neišbaigtas. Jei ne komentarai, būčiau jo nesupratusi. Perskaičius pirmą kartą galvojau - psichinė liga, nes berniukas girdi balsus. Ir nesupratau, kodėl kitoje palatoje vėžiu serganti mergaitė. Perskaičiau komentarus, tada tekstą antrąkart ir supratau, apie ką kalba. Bet tada reikia labiau išryškinti tai, kad tekstas pasvirusiu šriftu nėra galvoje girdimas balsas, kaip eina suprasti pradžioje.
Be to, keista, kad mama užeina kaip svečias. Kiek supratau iš filmo "Prieš parskrendant į žemę" ir LNK Gerumo dienos laidų, tai mamos nuolat būna su sergančiais vaikais. Jiems nuolat reikia priežiūros. Jei ne mamos, tai sesės ar senelės. Keista, kad čia berniukas vienas. Neatrodo, kad jis būtų jau didelis, vyresnis nei šešiolikos. Tad mama turėtų būti kasdien su juo.
Ir man atrodo, kad tekstui būtinas tęsinys arba praplėtimas. Na, trumpas darbas ir nėra jokio akcento, jis neatrodo baigtas. Tiesiog nuvingiuoja ir tiek. Reikia kažko, kad būtų atomazga. Kažko stipresnio.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2010-06-06 20:40:52
Nepaprastai jautrus pasakojimas tokia skaudžia tema.
Lietum, nepaliauju stebėtis...
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-05 23:01:36
Vėžiu sergantys neguli ligoninėj ištisus kelerius metus. Tad man atrodo nenormalu, kad vaikas paliekamas vienas tokiu jam sunkiu metu.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-05 22:30:36
Be to ką jau suminėjo Rykštė man įtarimą sukelė teiginys: "... ir apsimovusi baltas pirštines" Nesu garantuotas, bet man atodo pirštines užsimauna. Ir dar: "Sukaupiu drąsą ir leidžiu mintims sruventi galvos vingiais." Kur galvoje tie vingiai? Tikriausiai omenyje turėta galvos smegenų vingiai? kažkaip nelabai įsivaizduoju kaip tas diernas ant pirštų galima skaičiuoti. Man atrodo, kad tai slavizmas (na palcach).
"Joje mergaitė dar su plaukais, o mano akyse žiburiukai žybsi." (Joje) keisčiau į (Ten).
Kažkas ne taip ir čia:"- Užbėgau tik atnešti alyvų, nes senelis primygtinai reikalavo." Suprantu ką norėjo pasakyti Aurorius tačiau iš sakinio atrodo, kad mama užbėgo tik tam, nes senelis primygtinai reikalavo. SUgalvokit kaip tą mintį pateikti suprantamiau. Beje, visai nematau trūkumo tame, kad mama nesėdi su ligoniu kasdien, nes juk liga tęsesi ne pirmi metai.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-05 12:11:24
"Moteriškė apsirengusi šviesiai rūbais..." - galbūt "šviesiais"?
"Aš nuolat jai kartojau „Pažadu, jog mes viską įveiksime kartu.“, bet gal gana naiviai galvoti?" - bloga skyrybą. Po kabučių negali būti taško, jei toliau eina kablelis. Siūlyčiau skaidyti į du sakinius: "Aš nuolat jai kartojau: „Pažadu, jog mes viską įveiksime kartu.“ Bet gal gana naiviai galvoti?"
"Joje mergaitė dar su plaukais, o mano akyse žiburiukai žybsi." - geriau apkeisti vietomis: "žybsi žiburiukai".
Man šis tekstas pasirodė neišbaigtas. Jei ne komentarai, būčiau jo nesupratusi. Perskaičius pirmą kartą galvojau - psichinė liga, nes berniukas girdi balsus. Ir nesupratau, kodėl kitoje palatoje vėžiu serganti mergaitė. Perskaičiau komentarus, tada tekstą antrąkart ir supratau, apie ką kalba. Bet tada reikia labiau išryškinti tai, kad tekstas pasvirusiu šriftu nėra galvoje girdimas balsas, kaip eina suprasti pradžioje.
Be to, keista, kad mama užeina kaip svečias. Kiek supratau iš filmo "Prieš parskrendant į žemę" ir LNK Gerumo dienos laidų, tai mamos nuolat būna su sergančiais vaikais. Jiems nuolat reikia priežiūros. Jei ne mamos, tai sesės ar senelės. Keista, kad čia berniukas vienas. Neatrodo, kad jis būtų jau didelis, vyresnis nei šešiolikos. Tad mama turėtų būti kasdien su juo.
Ir man atrodo, kad tekstui būtinas tęsinys arba praplėtimas. Na, trumpas darbas ir nėra jokio akcento, jis neatrodo baigtas. Tiesiog nuvingiuoja ir tiek. Reikia kažko, kad būtų atomazga. Kažko stipresnio.
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-06-04 22:19:19
Žaidimą gal ir laimėjai, bet gyvenimas- ne žaidimas, už jį kovojama dantimis ir nagais. geras darbas.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-04 19:33:51
Gyvenimiškai jautrus, man patiko, gerai persiskaitė. Tik vakar žiūrėjau filmą "Mano sesers globėjas" ir recenziją teko rašyti. Skaudi tai tema - V...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-04 12:50:37
Nesakyčiau, kad tobulumo viršūnė, dirbti ir dar kartą dirbti.