kai skaitau tokias eiles nevertinu jų ritmų ir rimų atžvilgiais...tai tikroviškas, išskaudėtas ir jautrus savo išgyvenimais lyrinis kūrinys...

Prie rimo dar reikėtų padirbėti, pati mintis gili - pavydas...Tai viena iš blogiausių savybių, su juo dažnai ateina pyktis, neapykanta, kartėlis, net noras sunaikinti tą, kuriam pavydima. Su pavydu kovoti labai sunku, linkiu laimėti šią kovą...

Ačiū visiems už komentarus ir tik šitaip galiu atsakyti...
Metai dvidešimt penki iš tavęs išplėšti
Ir padovanoti vienadienei meilei,
Kaipgi nekentėti ir nepavydėti...
Jei jausmai tikrieji buvo sutrypti....o paparčio žiedą kalnuose labai sunku atrasti...Gal...!?

...tai va su tom šmėklom taip ir būna... besistengdama susidraugauti, net Laumele pavirtau :)...ir vis ieškau paparčio žiedo, gal ir Jūs pabandykit :)

Nuostabus eilius apie Pavydą... patirtis byloja, jei nori atsikratyti Pavydo, priimk jį, nevaryk, susitaikyk su juo, gyvenk kartu ir net nepastebėsi, kaip jis tave pats paliks... Nes viskas kuo nori atsikratyti, prilimpa daug stipriau...

Kai imami giluminiai išgyvenimai ar platesni filosofiniai vandenys, nebūtina sprausti mintį į akivaizdžiai per siaurą jai formą.Šiuo atveju ketureiliai su pretenzija į rimavimą, bet iki jo taip ir nepakylama.Šlubuoja vietomis ir ritmas.Tokios kokybės darbus reikėtų stipriai pergalvoti ir dar pabrandinti savyje.

Praeities šmėklomis labai lengva atsikratyti, kai į jas nekreipi dėmesio. Žmogui duotas protas, kad sugebėtų skirti klastą nuo gėrio. Kai visur matysime gėrį ir jį, tik jį, įsileisime į savo širdį, iš pradžių atrodys, kad su tavimi vyksta keisti dalykai, gal net ,,stogas važiuoja", bet vėliau pajunti, jog iš tikrųjų pats esi laimingas. Nežudykime blogio, verčiau stenkimės jį paversti gerumu, mažiau sveikatos reikės išeikvoti. Sėkmės.

Nesakau, kad nepatiko, bet tas rimas...

...o man visai puikus...

Gan daininga kalba, tačiau rimavime yra klaidų, smulkių:), patiko.