Drąsuolė, palikti savo tuščią lapą praeinančiam žmogui? O nebijot, kad bus kreivė, o ne tiesi linija?

man pirmas sakinukas labai užkabino, nors , rodos, jame nieko ypatingo, bet jis suteikia ypatingumo tolimesnei minčių tėkmei...

Jausminis. Nuoširdu, bet asmeniškumas nepereina, mano akimi, į universalesnį lygmenį.
Perkeliu į Jausmus.

Jūs labai norite, kad aš girčiau Jūsų darbą, deja labai nekorektiška tai daryti.Galiu suteikti išsamų Jūsų darbo aprašymą jaunuoli.
Norite per savo minčių amplitudę perteikti ką mąstote apie gyvenimą ir kas jame pasiliks, deja nuliūdinsiu, gyvenu jau ilgai, pakankamai ilgai, tačiau gyvenimas visada ir yra iliuzija, mes savyje sukuriame meilės iliuziją, ji mūsų gyvenimo -variklis, po to savo vaikų gyvenimų iliuziją ir tame lape lieka vien iliuzija, dažnai mes užduodame, o kas tikra?, tai va tikra tas tuščias lapas, kuriame nėra jokios iliuzijos.Jūs parašėte kūrinį, jame jau subalansuota iliuzija, ką man parašis? kaip atsilieps? ar kam virptels širdyje mano mintys? jau nuo to momento Jūs kuriate iliuziją, tad jei nesupratote, dar kartą rašau, (ne kaip Jūsų kūrinio įvertinimą), bet lapo ir gyvenimo, juk iliuziją tapti kažkuo, tad nekalbėjau apie Jūsų darbą, o mano darbai (po kuriuo parašėte komentarą)iliuzija taip pat, tik iliuzija -svajonei.Sėkmės, niekada negalvokite, kad iškart tampama poetu, muziku, visą gyvenimą mes turime tik iliuziją, neprirašyto lapo, kuris yra tikras.

Negalima kalbėti iliuzijomis, tuščio lapo niekada nebūna, bet kaip jame perteikiame, čia yra problema.

Tai juk jausmai. Tai jausmai iš gilumos. Ar turi būti naują? Nauja kas - ilgesys, nuoskaudos, gyvenimo prasmės ieškojimas... Rašyk, nepalik savo tuščio lapo, nes jį prirašys kiti - nebeištrinsi.

Nieko naujo, tikrai, geriau tuščias lapas:)

Prisiminimai ir lieka prisiminimais, o iliuzija - tai jau visai kas kita.Jei jau palieki tuščią lapą, tai pati piešk savo kelią, nes kaip nupieš...

Kažkur kažką esu girdėjęs.

pirma strofa puiki