← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/44647

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-06-02 11:51:31

Ačiū visiems už komentarus, jie man padeda pažvelgti į savo kūrinius kitų žmonių akimis ir mokytis, tobulėti.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-02 11:38:16

kokybiškas ir kiekybiškas :)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-01 23:46:32

Mano suvokimui - taikliai išsakyta...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-01 17:03:23

Gražu, tau naujos mintys kyla. Melės nuojautos, nuoskaudos dingo. Gerai. Tik /svirtis/ ir /lemtis/ truputį gadina reikalą, nes /svirtis/ kirčiuojamas pirmas skiemuo, o /lemtis/ - antras. Tad pabėga rimas. Bet šiaip jau, mano nuomone, šitas eilius yra tavo vienas geresnių.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-06-01 14:29:53

pėdos ir...nežinomybė. susimąsčiau...

Vartotojas (-a): saksas

Sukurta: 2010-06-01 14:05:20

GRAŽI mintis...

Anonimas

Sukurta: 2010-06-01 13:39:34

Kai kur sušlubuoja rimas, bet mintys išdėstytos gerai. Jos gana sunkios. Džiaugiuosi tokiu kūriniu.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-01 13:10:00

Labai dailus eilėraštis. Ne per daug sunki mintis. Žavi.