Dristu paprieštarauti Kaip lietui - kaip tik mes, vyresni, nebeturim laiko laukti, nors ir esam kantrūsKur jau giliau besikapstyti ir kas siaubingesnio gali būti, jeigu nesaugūs mūsų vaikai.
Tema aktuali ir svarbu, kad apie tai kalbama.

Manyčiau paviršutiniškai pateikta ši tematika. Negaliu visiškai sutikti su kūrinio saviraiška, o tiksliau turiniu. Pasikapsčius giliau į turimą sistemą - daug siaubingesnės išvados peršasi. Tačiau nenoriu skleisti hipotezių, dėl kurių nesu tikras.;]

Moralas? Pavėluotas... :)

Eilėraščiu norėjau ne tiek įtikinti, bet išreikšti savo pilietinę poziciją. Manau, kad pilietinė poezija šiuo metu taip pat yra reikalinga. Žinoma, parinkti tinkamą, įtaigų žodį labai sunku, bet ... bandyti reikia. Jeigu išreiktos mintys kur nors, kada nors ir kam nors suvirpins jautresnę širdies stygą, nesigailėsiu rašęs.

Tik išlikti širdim ir protu kuo paskirtas dar Dievo esi

Ačiū už eiles.

Taip... Tai yra būtent taip. Deja... O laukti gali tik vyresni žmonės (aš tame tarpe, nesu juk jauniklis). Bet jauni nori gyventi dabar, o ne kažkada (beje, kada?).

Pusiau satyra, pusiau ne. Juntamas patriotizmas, tik toks įspūdis, kad labai daug kalbama norint įtikinti.

pozicija* (atsiprašau už klaidelę:)

Labai jau aktualus ir teisingai pastebėta.O, kad jūsų eilėraštis pasiektų tuos, kam būtina tai paskaityti...

Kiek pavojinga nusivylimo sepsiu ir politinėmis spalvomis ar ju sandrauga poezijos plunksną dažyti ("liberalų sapnai").
Jūsų pilietinė poziciją suprasta, ji aiškiai į_kvepiančia gyvenimo dora išreikšta.