Pataisytas tekstas atrodo kur kas tvarkingesnis ir lengviau įskaitomas. Pamenu, anksčiau, kai pastarasis pasirodė, reikalai buvo kur kas prastesni.

" Jis žiūrėjo pro langą, mąstydamas apie kelis dalykus" - reikėtų arba pakeisti tuos "dalykus" kitu žodžiu, arba išvardyti tuos "dalykus";
"močiutė kepa jo mėgstamiausius blynelius, į kuriuos paskui įdės varškės, juos susuks ir dar ant viršaus užpils jo mėgiamos vyšnių uogienės." - skaitytojui visiškai nereikšmingas sakinys;
"Šiandien aš tau iškepiau tavo mėgstamus blynelius" - pasikartojimas, kartojamas kone visas sakinys;
",,Keistas raktas, aš tokio niekada dar nemačiau, nors jau gyvenu dvylika metų...” - mąstė jis." - visiškai netikroviškos mintys;
"- Močiute, neatidaryk durų… - pašnibždom ištarė jis ir pats tyliai prislinko prie durų," - durų, durų. Reikia keist;
" įkyrus durų skambutis. Nepažįstamieji dar kiek pastovėjo, o paskui ėmė kumščiu daužyti į duris. " - vėl durų kartojimas;
" kad jos anūkas geras vaikas, bet jis berniukas, o jiems iškyla visokios problemos ir jie savaip jas sprendžia." - na, šitas sakinys tai išvis juokingas;
"kai išgirdo keistą traškesį, lyg kas bandytų atsidaryti ir išsikapstyti iš slėptuvės, kurioje per prievartą buvo uždarytas. " - keistas palyginimas. nejau abu jie dažnai girdėdavo, kaip kažkas bando išsivaduoti iš slėptuvės? kokios slėptuvės? Koks tai garsas?
" - Tai dėl šito rakto buvo atėję tie vyrai... " - iš kur jis žino? Gal tie vyrai iš kokios mokesčių inspekcijos, gal Tomo tėvai kam nors skolingi. Gali būt bet kas.
" Aš jį radau, kai vakare grįžau iš Lino. Jis gulėjo žolėje tarp kalnelio ir tako, palei mūsų namą. Raktas tviskėjo prieš saulę ir aš jo negalėjau nepastebėti." - vakare saulės šviesa ne tokia, kad joje tviskėtų daiktai;
" Sučirškė telefonas ir ji, nubėgusi į koridorių, pakėlė ragelį. Skambino Tomo mama. Kažkodėl močiutė labai tyliai pradėjo šnekėti su ja. Berniukas prišoko prie jos ir jau norėjo pasakyti savo mamai apie įvykį, bet močiutė pareiškė, kad jis jau miega, o rytoj jie abu važiuos pas jos draugę į kaimą" - per daug įvardžių;
"Aš išjungsiu vandenį, elektrą, užrakinsiu butą ir paprašysiu kaimynės, kad jį prižiūrėtų. " - nereikšmingi dalykai;
" - Tai jis mums sako, kad reikia kuo greičiau bėgti iš čia. " - labai jau greitai pradėjo suprasti rakto kalbą. Žmonės nesupranta, ką sako maži vaiką, ką jiems nori parodyti šunys, o čia rakto norus supranta iškart;
"Močiutė nuėjo į savo kambarį, susirado striukę, džinsus, sportinius batelius, įsidėjo porą komplektų apatinių drabužių ir nubėgo į virtuvę." - visiškai nereikalingas išvardijimas.

Ir tai tik keletas pastebėjimų.

Ištaisiau skyrybos ir rašybos klaidas. Stilius labai blogas. Labai. Daugžodžiaujama, tuščiažodžiaujama.
Teksto rinkimas taip pat baisus. surašau pagrindines taisykles ir tikiuosi, kad jų laikysitės:
Tarpas dedamas ne prieš tašką, o po jo. Taip pat su klaustuku, šauktuku bei daugtaškiu.
Tarpas dedamas ne prieš kablelį, o po jo.
Tarpai dedami iš abiejų brūkšnio pusių.
Tarpai dedami prieš pirmas kabutes ir po antrų kabučių.
Tarpai dedami prieš primą skliaustelį ir po antro.

Šiame tekste tai sutvarkiau ir labai tikiuos, kad kituose bus tvarka.
Pakeičiau: ne "lūpa", o "lupa". Ne "per langą", o "pro langą".

Gausu stiliaus ir logikos klaidų. Keletą paminėjo paukščio sparnai. Aš dar pasakysiu šitai: važiuodamas liftu gali išgirsti tik keletą žodžių, o ne ištisus sakinius.
Nereikia vardinti veiksmų, kai jie nėra svarbūs. Tarkim, skaitytojui visasi nesvarbu, ką močiutė susidėjo į savo krepšį. O jos rankinės turinys atrodo kaip plėšiko: dildės, replės ir t.t.
Blynai pradžioje minimi tikrai per daug. Nemanau, kad reikšminga, ką būtent valgo berniukas.
Galėčiau kabinėtis ir kabinėtis.

Jeigu tekstas skirtas paaugliams, tai nereiškia, kad stilius ir pateikimas turi būti tokie prasti ir nevaizdingi. Teksto kalba vis vien turi būti meniška.

Be to, tokio amžiaus paaugliai skaito Harį Poterį ar Saulėlydžio sagą. Tad paskaitykit bent vieną iš šių knygų ir pažiūrėkit, kas jiems aktualu ir kaip reikėtų rašyti. Jūsų tematika kol kas man atrodo per vaikiška.
Išties reikėtų pasidomėti tokio pobūdžio literatūra. O ir šiaip man atrodo, kad jums derėtų dar daug knygų perskaityt, neskubėti rašyti prozos. Įdirbio ir įgūdžių oi kaip reikia.

Visų pirma, kai perskaičiau, kad šis kūrinys skirtas 12-14 metų paaugliams, labai apsidžiaugiau. Žalioj žolėj tokių niekas nerašo. Na, nebent patys moksleiviai. Bet... visa istorija manęs neįtikino. Taigi, visų pirma - pati pradžia. Pas jumis per pora pastraipų įvyko visa, kas paprastose knygose, vyksta per... mažiausiai vieną skyrių. Viskas čia rutuliojasi per greitai, nes, kaip minėjau, knygose, visa tai turi vykti pamažu, keliant įtampą. O dabar - per tokią trumpą (lyginant su visa knyga) dalį jau spėjo pagrindiniai herojai ir su "blogiukais" susidurti, ir dėl jų namus palikti.
Manau, kad jums vertėtų aprašyti visą to rakto radimą. Tai turėtų būti kaip jūsų knygos pradžia, įvadas. Taip būtų pradedama visa istorija. Nes dabar tik prabėgomis užsimenama apie tai, kaip Tomas rado jį kažkur, grįždamas namo. To nepakanka.
Manęs visiškai neįtikino tas stebuklingas raktas. Tai atrodo gan... na, nenoriu įžeisti, tad gal pasakysiu, kad netikra. Nes dabar jau kokioj trečioj pastraipoje pasirodo jo stebuklingos galios. Dauguma paauglių tuo nepatikėtų ir iškart numestų tokią knygą šalin.
Taip pat - močiutė, vos tik pamatė stebuklingąjį raktą, tuoj pat susivokė, kad reikia dingti iš namų, krautis daiktus ir pan. Na, manau, kad normalus žmogus pagalvotų, kad sapnuoja ir visa tai yra gryniausia nesąmonė.
Dar yra labai labai daug įvairių klaidų. Net aš, paauglė, tai pastebėjau, tad suaugusiam skaitytojui jos tiesiog badys akis. Taip pat, kablelis dedamas iškart po žodžio ir tik po to tarpas.
Ką gi, taigi mano nuomone, prie visa ši istorija atrodo netikra. Dėl vienos priežasties - jūs neleidžiate skaitytojui pamažu susipažinti su tokiu pasauliu, įsitraukti į istoriją, pajausti malonumą. Prie visko reikia eiti nedideliais žingsneliais, kaip sakiau, keliant įtampą. O dabar... lyg einant gatve tau iš dangaus būtų nukritusi plyta. Iš visos tokios trumpos dalies knygoje būtų galima padaryti tris pilnokus skyrius.
Aš nesakau, kad jūsų idėja yra bloga. Tiesiog su ja nebuvo leista susipažinti po truputį. Bet, na, sveikintina, kad stengiatės kurti paaugliams.
Mano patarimas - jei kuriate paaugliams, turėtumėte rašyti paprastai. Taip, kad būtų lengva suprasti, bet tuo pačiu ir įdomu. Jums reiktų paskaityti šiuolaikines fantastines knygas paaugliams, kad suprastumėte apie ką kalbu. Dabar jų parašyta begalės, tad imkit tikrai įdomias ir įtraukiančias. Analizuokite jas, galvokite, mąstykite. Pagalvokite kaip mąsto paauglys ir kas jam būtų įdomu. Daug daug daug skaitykite fantastinių knygų, jei norite rašyti paaugliams.
Tikiuosi bent kiek pagelbėjau savo patarimais, nors jie tikriausiai ir nėra tokie geri. Sėkmės :)

Kaip ir žadėjau,pradėjau publikuoti savo fantastiką.Labai prašau, komentuokit, taisykit klaidas, tikrai neužpyksiu. Būsiu labai jums dėkinga.