Žmogus, iškentęs didžiulius smūgius ir pastovėjęs ant bedugnės krašto, niekados nepasakys: ,,Gyvenimo siūlas plonėja, kai jis nutrūks... Ačiū, Dangau, likimas manęs pagailėjo." Taip galėtų prasitarti tik beviltiškas ligonis, kenčiantis neišpasakytus skausmus. Gal kada nors ir Jūs man pritarsite. Ačiū.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-27 21:00:46
Depresyvi, į metafiziką ir transcendenciją linkusi asmenybė.
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-26 16:58:21
skaudus ir artimas kančių skaitytojui, siūlyčiau koreguoti 12 eilutę- norisi daugiau skiemenų
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-26 16:08:20
..sunki kančia, ji visa ištveriai, ji visa iškenčia..., nes tai - gyvenimas...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-05-26 16:07:16
Pritariu Kapsė komentarui...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-26 16:07:00
padėkokit už kančios pamokas :)...svarbiausia nesustoti
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-05-26 15:22:02
Žmogus, iškentęs didžiulius smūgius ir pastovėjęs ant bedugnės krašto, niekados nepasakys: ,,Gyvenimo siūlas plonėja, kai jis nutrūks... Ačiū, Dangau, likimas manęs pagailėjo." Taip galėtų prasitarti tik beviltiškas ligonis, kenčiantis neišpasakytus skausmus. Gal kada nors ir Jūs man pritarsite. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-26 21:23:39
Jausmingas. Tik nerimuokit ištisai veiksmažodžius - nelabai solidu :)