Kvos ir taip per daug geriu - po to nemiegu :( Nors iš tiesų, kava šitame kūrinyje tik pretekstas. Man taip atrodo...

Oi, aš tai žiūrau į veidrodį atsimerkus: bent jau taip stengiuosi nenusipiešti blakstienų ant antakių... O klausyti , bet negirdėti - yra visai neblogas dalykas: taip aš klausausi kaimynų baliaus už sienos šį vakarą... Ačiū už pasiūlymą kavai, bet nakčia negeriu - blūdysiu per naktį ir ryte netyčia dar papublikuosiu šimto puslapių naktibaldinę serenadą...
P.s. nesutinku su " Nebūkime maži vaikai, nespjaukime į tai, kas reikalauja šiek tiek kantrybės, laiko ir pastangų, viskas turi atgalinį rezultatą, ........." mažu vaiku būti būtina: jų akys arčiau žemės, jie mato tai, ko nepastebi skubantys suaugusieji, vaikai būna nepaprastai kantrūs tyrinėdami ir atrasdami, jų laikas ir pastangos būna be galo didelės matoujant tai vaikiškais matmenimis ir dydžiais... Todėl neveltui yra sakoma: " būtina ne nusileisti iki vaiko lygio, o pakilti iki jo... " šia tema galėčiau lietis kaip kokis krioklys.... :)
tačiau nepaisant mano išsakytų minčių ir manojo požiūrio - Jūsų nuomone gerbiu...

TEkstas netobulas nors klaidos ir ištaisytos. Jei teigiama, kad : " Kaip pirmas kavos puodukas sukėlė jums keistą grimasą veide, neabejoju, kad pirmas žvilgsnis į nepažįstamą žmogų, ją sukelia vėl ir vėl."
Jei žvilgsnis į nepažįstamą žmogų sukelia tokias grimasas, tuomet šiam personažui kažkas ne taip su psichika. JUk nepažįstamų sutinkame beveik kasdien. Labai nekaip skamba ir tas (atgalinis rezultatas). SUprantu kas norėta pasakyti, bet žodžiai pasirinkti nevykę.

Ištaisiau kelias gramatikos ir skyrybos klaidas.
Stilių reikia tobulinti.
Tekstas man nepasirodė išskirtinis. Eiliniai pamąstymai. O pabaigoje liepiamoji nuosaka ir tujinimas pasirodė kaip nepagarba skaitytojui.