džiūti --> džius;
po jungtuko 'kad' bendratis nevartotina, todėl 'Kad į gelmę panirt be jokių vandenų' reikėtų keisti į 'panirtum', jei nuo to per daug nekentės kūrinio ritmas.
O, taip, skaitau jau kelintą sykį ir atsitraukti negaliu, juk į pakrantę sugrįžtame vėl ir vėl, nors ji galbūt neatpažinamai pasikeitusi, bet atmintyje giliai ir skaudžiai, neištrinamai įsirėžusi, kaskart sugrįžtame nuo jos vis kitokie, negelbsti jokie kiautai, jokie užkalbėjimai, skausmingai braido pakrantė mūsų jausmuose. Ir kas mes būtume be jos? Nuogas iki geluonies jausmas sako: jog tai nuoširdu ir tikra.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-23 17:42:18
Imu į mėgstamiausius. Jūsų žodžiai kabina, tai yra tikros eilės - gilios ir jausmingos. Dėkui.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-23 12:43:44
Skausmingas kalbėjimas. Jautru skaityti: lyg kiekviename žodyje būtų žaizdelė...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-05-23 12:25:35
džiūti --> džius;
po jungtuko 'kad' bendratis nevartotina, todėl 'Kad į gelmę panirt be jokių vandenų' reikėtų keisti į 'panirtum', jei nuo to per daug nekentės kūrinio ritmas.
Gražios tos maldos už abu.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-23 11:43:40
labai skaudančiai, bet, bent man pasirodė, brandžiai ir iš atstumo... reikia skausmą išeiti, kad siela už jį melstis galėtų...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-23 11:43:06
O, taip, skaitau jau kelintą sykį ir atsitraukti negaliu, juk į pakrantę sugrįžtame vėl ir vėl, nors ji galbūt neatpažinamai pasikeitusi, bet atmintyje giliai ir skaudžiai, neištrinamai įsirėžusi, kaskart sugrįžtame nuo jos vis kitokie, negelbsti jokie kiautai, jokie užkalbėjimai, skausmingai braido pakrantė mūsų jausmuose. Ir kas mes būtume be jos? Nuogas iki geluonies jausmas sako: jog tai nuoširdu ir tikra.