"Besitaškantys lašai blausioje šviesoje tapė siluetą" - ar lašai tikrai taškėsi patys? Ši forma, kaip supratu, labiau vartojama, kai taškymo veiksmą atlieka ne pats vanduo, o kažkas kitas. Gal labiau tiktų "tykštantys" ar kaip pan;
"...tvirtą, ramų ir priklausantį tai akimirkai. " - visgi man čia tas "marų" skambėjo daug gražiau. Marus - tas, kuris miršta;
"Kantriai kentei šaltį basose pėdose, kuris rašė atsiprašymo laišką vasaros vardu..." - jungtuką "kuris" reikėtų rašyti iškart po žodžio, kurį jis apibūdina. Tarkim: "Basose pėdose kantriai kentei šaltį, kuris rašė atsiprašymo laišką vasaros vardu..";
"Kitą vakarą vėl pasirodei, už to pačio medinio rėmo, netoli žaliuojančio jaunuolyno. " - pirmas kablelis, mano nuomone, nereikalingas, antrasis reikalingas, jeigu tai laikysim kaip patikslinimą;
"...kad tik spėtų sugauti paskutinius besileidžiančios saulės lašus." - retai naudojamas saulės lašų įvaizdis. Saulė neskyla į lašus, turi spindulius. Na, bet galima palikti ir taip;
"Gaila, bet nespėjo." - jungtuko atsisakyčiau, sakinys taptų subtilesnis. O ir šiaip tekste nedaugžodžiaujama, tad tikrai jį braukčiau;
"Pabudusi ryte baltais, nėrinukais puoštais, naktiniais marškiniais nuskubėjau į kambarį..." - abu kableliai nereikalingi, nes čia nors ir vienarūšės sakinio dalys, tačiau šie būdvardžiai apibūdina kitus dalykus, nėra vienarūšiai. Tad ir išskirti nebūtina. Na, o jei išskiri, tuomet antrasis kablelis tikrai nereikalingas, nes čia ne patikslinimas.

Gražus muzikos ir tapybos, muzikos ir meilės, meilės ir gamtos suliejimas. Kaip ir minėjau, tavo tekstuose būdingi tokie dvejetų suliejimai. Ir tai žavi :)

Prie bičių kojelių glaudžiasi nektaras, bet ne medus. Kūrinio pradžioje minimi juodi ir balti klavišai, tačiau tekste jau tik paprasta do mažor gama, krioje juodų klavišų nėra ir būti negali. Bet manau, kad kūrinį kiek plačiau ištęsus būtų galima siužeta pervesti ne tiesiogiai, o ir per pustonius, tai yra juodus klavišus. bet čia jau Autoriaus reikalas. TIk tuomet tų juodųjų gal ir pradžioje minėti nereikėtų.

Perskaičiau su malonumu. Banguojantis, liūliuojantys ir užliūliuojantis tekstas. Kiek graudus, bet tas graudulys toks švelnus. Toks, koks būdingas tavo tekstuose. Patiko dviejų dalykų sujungimas į vieną, vientisą ir vieningą. O tai irgi būdinga tavo tekstams :) Na, tiesiog prie turinio nėr ko kabinėtis, telieka mėgautis ir žavėtis.
Dabar gan vėlu, galva nebedirba, tačiau pastebėjimus, tikiu, parašysiu rytoj. Užkliuvo keletas vietų mieguistoms akims, ryt gal daugiau ką pastebėsiu ir pasidalinsiu pastebėjimais :)

Ajej. Atsiprašau, bet antroje pastraipoje turėtų būtų ramų* susipynė raidės:(